Amb. Vygaudas Ušackas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos instituto direktorius, lektorius
Teniso terminais kalbant, Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino pirmadienio akistata Helsinkio kortuose pastarajam atnešė pergalę rezultatu 6:0. Kol galingiausios pasaulio valstybės vadovas bergždžiai pjaustė orą teniso rakete, jo oponentas gudriai susirinko visus taškus. Šį mačą stebėjusius šimtus milijonų žiūrovų, ypač sėdėjusius pirmose eilėse ir turinčius gilesnį šio žaidimo supratimą, ima kamuoti sunkios pagirios su galvos sopulį keliančiu klausimu: kas toliau?
D. Trumpo vieši pasisakymai Helsinkyje, liaupsinant V. Putiną ir viešai diskredituojant bei paneigiant JAV žvalgybų įrodymus apie Rusijos kišimąsi į 2016 metais įvykusius JAV prezidento rinkimus, susilaukė abiejų Jungtinių Valstijų partijų lyderių pasmerkimo, žvalgybų vadovų paneigimo.
Net Rusijai ilgą laiką simpatizavęs ir, man būnant ambasadoriumi JAV, prieš NATO plėtrą oponavęs apžvalgininkas ir daugelio knygų autorius Thomas L. Friedmanas šios dienos „New York Times“ tokį D. Trumpo elgesį pavadino „išdavyste“, pirmą kartą JAV istorijoje prezidentui pažeidžiant priesaiką „saugoti ir ginti JAV Konstituciją“. Jis ragino respublikonus artėjant Kongreso rinkimams rudenį savęs paklausti: „Jūs su Trumpu ir Putinu ar su JAV žvalgybos tarnybomis: CIA, FBI ir NSA?“
Palikime šią politinę ir gal net konstitucinę dramą spręsti amerikiečiams. Tai bus rimtas politinis iššūkis, kurį turės išlaikyti JAV demokratija. Ilgus metus vertinusiems kitų valstybių demokratinę brandą, šįkart labai rimtas egzaminas atiteko patiems amerikiečiams.
Tai, kaip jis bus išlaikytas, be abejonės turės įtakos Lietuvos nacionaliniams interesams ir mūsų saugumui. Nenuspėjamas, Putinui pataikaujantis, Europos Sąjungą „priešu“ įvardijantis ir jai subyrėjimo linkintis, pasaulinių tvarkos taisyklių nepripažįstantis, liberalios demokratijos nemėgstantis šoumeniškas prezidentas Donaldas Trumpas yra rimtas iššūkis tarptautiniam saugumui, NATO aljansui ir jos nariams.
D. Trumpas Helsinkyje viešai nepasmerkė nelegalios Krymo aneksijos ir nepareikalavo Rusijos karių išvedimo iš Ukrainos, nekritikavo žmogaus teisių ir demokratinių normų nesilaikymo Rusijoje, neišsakė NATO karinės paramos Baltijos šalims svarbos, tad ne vienam europiečiui kilo klausimas, o ką gi JAV ir Rusijos prezidentai kalbėjo ir sutarė per tas 2 valandas vykusį konfidencialų „akis į akį“ susitikimą?
Taip, mes pritariame viešiems D. Trumpo reikalavimams, kad Europa skirtų daugiau lėšų gynybai. Taip, mes teigiamai vertiname, kad JAV Administracija grasina sankcijomis įmonėms, dalyvaujančioms „Nord Stream 2“ projekte. Mes dėkingi gynybos planams, kuriuos paruošė Pentagonas, priimtiems sprendimams dėl karinės parengties didinimo Baltijos regione bei teigiamai vertiname net 79 straipsnių ilgio NATO Deklaraciją. Tačiau visa tai, drįstu teigti, neatspindi D. Trumpo moralinių ir vertybinių nuostatų, jo politinio nusistatymo.
Tai labiau JAV įkūrėjų konstituciškai įtvirtintos „valdžios sulaikymo ir atsvaros“ rezistencija, pasireiškianti tuo, kad JAV politinė ir administracinė sistema sėkmingai pakeitė D. Trumpo ketinimą kadencijos pradžioje atšaukti sankcijas Rusijos atžvilgiu, priešinasi nusistatymui ardyti aljansus, pataikauti diktatoriams, veikti „transakcijų“ metodais užsienio politikoje. Turime pripažinti, kad per ateinančius trejus ar net septynerius D. Trumpo prezidentavimo metus mums reikės laikytis subtilios, principingai pragmatiškos politikos JAV ir ES atžvilgiu, kai Lietuvos nacionaliniai interesai bus aukščiau visko.
Mūsų nacionalinių interesų smaigalyje yra Lietuvos žmonių saugumas ir gerovė. Istorija liudija, kad esame Laiminti Tauta, kai sugebame susitelkti, kai sutariame išvien siekti bendrų tikslų. Tad ir šiais giliausių geopolitinių permainų metais svarbu veikti išvien siekiant išlaikyti taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką, ES ir NATO aljansą, kurie užtikrina mūsų saugumą ir ekonominę gerovę.
Kaip tai veiktų praktikoje užsienio politikos ir nacionalinio saugumo srityse? Štai tie 6 žingsniai.
Pirma, turime pripažinti, kad mūsų gebėjimas apginti valstybę tiesiogiai priklauso nuo pilietinės, čia gyvenančių žmonių brandos, modernios ekonomikos ir karinės parengties. Privalome siekti ekonominio proveržio taip, kad per 10–15 metų pasiektume Airijos pragyvenimo lygį. Kad iš Lietuvos niekas nenorėtų išvykti ir visi norėtų gyventi Lietuvoje ir tuo didžiuotųsi.
Antra, nuo mokyklos suolo turime diegti pilietiškumą, patriotizmą ir verslumą. Tam, kad naujoji karta turėtų stiprų vertybinį stuburą, norėtų ir siektų tarnauti Lietuvos kariuomenėje, įgytų verslumo įgūdžių, kurie padėtų Lietuvai siekti proveržio ekonomikoje.
Trečia, reikia toliau investuoti į gynybą, pasiremiant Suomijos pavyzdžiu, stiprinti teritorinę gynybą. Intensyvinti karinį bendradarbiavimą su Lenkija, Baltijos šalimis, Suomija, Švedija, Norvegija ir Danija, nes mes esame galimoje pirmojoje „fronto linijoje“. Nenustokime siekti ir nepasiduokime kai kurių iš Vašingtono ekspertų ir politikų tikinimams, kad JAV karių nuolatinis buvimas Baltijos regione – nerealus. Prieš 20 metų mums taip sakė dėl NATO narystės.
Ketvirta, turime padvigubinti lobistines pastangas ir resursus darbui su JAV Kongresu, ekspertine bendruomene, Pentagonu ir Valstybės departamentu. Tam, kad prisidėtume prie sisteminės rezistencijos D. Trumpo neatsakingai šoumeniškai politikai. Siekti, kad JAV laikytųsi NATO įsipareigojimų Baltijos valstybių gynybai; tarptautinės prekybos tvarkos, kuri paremta taisyklėmis; nuoseklios paramos Ukrainai, Gruzijai bei sankcijų laikymosi Rusijos atžvilgiu, kol neįvykdyti Minsko susitarimai.
Penkta, Lietuva turėtų sumaniau ir aktyviau reikšti save „Trijų jūrų iniciatyvoje“, kurią pradėjo Lenkija su stipria Rumunijos ir akyla, bet galinga JAV parama. Šios iniciatyvos tikslas – kaip alternatyvą Rusijos dujų vamzdynams sukurti transporto infrastruktūros sistemą, nutiesiant kelius į Europos rinką JAV suskystintoms dujoms. Tai būtų veiksmingas indėlis į Europos šalių energetinės priklausomybės mažinimą nuo Rusijos. Rugsėjo pabaigoje įvyks „Trijų jūrų Iniciatyvos“ Viršūnių susitikimas, kuriame turėtų dalyvauti ir paramą šiam projektui pareikšti Lietuvos prezidentė.
Šešta, Europos ateitis. Europa yra ir išliks mūsų išeities taškas. Mes esame ir išliksime europiečiais, siekiančiais taikos ir gerovės. „Kelių greičių“/„Lanksti Europa“, kurią siūlo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atitinka mūsų nacionalinius interesus „būti ES integracinių procesų smaigalyje“, kaip sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuo pačiu, manau, turėtume padėti Vokietijai vesti strateginius debatus apie Vokietijos ir Europos saugumo interesus ir būtinumą Vokietijai prisiimti didesnę atsakomybę „kietojo“ saugumo ir gynybos srityje. Vertėtų imtis lyderystės ir, subūrus Vokietijos kaimyninių valstybių vadovus, kreiptis į Vokietiją žymiai daugiau investuoti į gynybą.
Tai būtų kur kas veiksmingiau nei D. Trumpo arogantiški priekaištai ir kaltinimai iš už Atlanto.
