Virtualus seminaras „Klimato kaitos nuostatos, elgsena ir komunikacija Lietuvoje. Gairės socialiniams pokyčiams“

Svarbiausios | 2020-06-04

Gegužės 18 d. įvyko Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkų organizuotas projekto baigiamasis seminaras „Klimato kaitos nuostatos, elgsena ir komunikacija Lietuvoje. Gairės socialiniams pokyčiams“. Aplinkos ministerijoje turėjęs vykti seminaras atsižvelgus į besitęsiantį karantiną buvo perkeltas į virtualią erdvę. Tai leido plačiam dalyvių ratui, atstovaujančių įvairias organizacijas, prisijungti prie renginio.

Renginys prasidėjo projekto vadovės Audronės Telešienės įžanginiu žodžiu. Sveikinimo žodį tarė ir Aplinkos ministerijos viceministras Marius Narmontas, pasidžiaugęs tokio pobūdžio iniciatyvomis, bei išreiškęs susidomėjimą tyrimo rezultatais. Tyrimo rezultatus pristatė projekte dalyvavę Kauno technologijos universiteto mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis” atstovai.

Projekto tyrėja Aistė Balžekienė leido geriau įvertinti Lietuvos gyventojų klimato kaitos suvokimą. Pirmiausiai mokslininkė atkreipė dėmesį į sąvokų kaitą, bei pastaruoju metu įsigalėjantį klimato krizės terminą. Tyrime naudota klimato kaitos sąvoka, ir didžioji dalis gyventojų Lietuvoje sutinka jog klimatas keičiasi. Visgi gyventojų tarpe nėra ryškaus sutarimo dėl klimato kaitos priežasčių, t.y. kiek klimato kaitą lemia žmonių veikla, bei kiek – natūralūs procesai. Taip pat įvertinti klimato kaitos skeptikų Lietuvoje bruožai. Mokslininkė pristatymo metu palygino Lietuvos atvejį su kitų Europos šalių atvejais, bei palygino duomenis 10 metų perspektyvoje.

Tyrėja Agnė Budžytė aptarė Lietuvos gyventojų palaikymą įvairioms politikos priemonėms. Apskritai gyventojai tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstybėse nėra linkę prisiimti asmeninės atsakomybės dėl klimato kaitos, bei didžiausia atsakomybė priskiriama nacionalinėms valdžioms. Kalbant apie tarptautines politikos priemones, tyrėjos naudoti rodikliai leido įvertinti, jog Lietuvos gyventojai nėra susidarę tvirtos nuomonės apie šias priemones, bei tam įtakos gali turėti informacijos trūkumas. Svarbi įžvalga, jog gyventojai nepritaria mokesčių didinimui pvz. iškastinio kuro naudojimui, tačiau pritartų skatinamosioms priemonėms, kaip pvz. subsidijoms atsinaujinančiai energetikai vystyti.

Projekto vadovė Audronė Telešienė kalbėjo apie klimato kaitos komunikaciją Lietuvoje. Palyginta Jungtinės Karalystės ir Lietuvos politinių institucijų komunikacija apie klimato kaitą. Taip pat analizuotas internetinės naujienų žiniasklaidos diskursas Lietuvoje. Pasak mokslininkės, naujienos susijusios su klimato kaita žiniasklaidos priemonėse pasirodo pakankamai dažnai, bei jos orientuotos į įvykius, nutikusius pasauliniu mastu. Naujienos dažniausiai susijusios su politinėmis ir aplinkosauginėmis/ekologinėmis temomis. Jose kalbama apie kylančią temperatūrą, stichines nelaimes ir ekstremalius reiškinius, jūros lygio kilimą ir t.t. Naujienose didesnis dėmesys skiriamas klimato kaitos poveikiui žmonėms, nei poveikiui gamtai.

Pristatyme, vykusiame anglų kalba, tyrėjas Florian Rabitz kalbėjo apie geoinžinerijos iššūkius globaliam ir regioniniam valdymui. Pasak autoriaus, siekiant išvengti katastrofiškų klimato kaitos pasekmių, gali neužtekti dabartinių priemonių šiam reiškiniui sušvelninti, tad gali tekti imtis šiuo metu eksperimentinių sprendimo būdų, kaip pvz. veidrodžiai kosmose atspindintys saulės spindulius ir kt. Tačiau šiuo metu šios priemonės yra menkai reguliuojamos, bei kelia ir kels naujų iššūkių jas reglamentuojant.

Paskutinio pristatymo metu projekto vadovė Audronė Telešienė pateikė rekomendacijas visuomenės nuomonės bei elgsenos kaitai ir klimato kaitos komunikacijai. Verta paminėti, jog tiek pristatymų, tiek baigiamosios diskusijos metu seminaro dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus tyrėjams. Seminaro dalyvius domino įvairūs metodologiniai tyrimo klausimai, taip pat Europos Sąjungos vaidmuo pasauliniame kontekste, vietos savivaldos vaidmuo sprendžiant su klimato kaita susijusius klausimus, COVID-19 vaidmuo klimato kaitos nuostatoms ir kt.

Renginį organizavo: Kauno technologijos universitetas, mokslinių tyrimų projektas „Socialinis klimato kaitos suvokimas: Lietuvos atvejis tarptautinėje Europos lyginamojoje perspektyvoje” (KLIKS), 2017-2020. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. MIP‐17-126/SV3-0511.

 

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku