„Intensyvi ministrų kabinetų, ministerijų vadovų ir vyriausybės narių kaita tiek Lietuvoje, tiek Europoje, leidžia manyti, kad viešajam valdymui tiek Lietuvoje, tiek užsienyje trūksta viešosios politikos profesionalų“, – teigia Eglė Vaidelytė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešojo valdymo studijų krypties vadovė.
Europą sukrėtęs Didžiosios Britanijos referendumas dėl likimo Europos Sąjungoje, į JAV prezidento postą pretenduojantis Donaldas Trumpas – tai visame pasaulyje populiarėjančios populistinės politikos padariniai. Pasak Benjamino Motiffo, knygos „Pasaulinis populizmo iškilimas“ autoriaus, populizmas – tai šiuolaikinės, medijų įtaka persmelktos demokratijos, pagrindinis bruožas.
Pasak E. Vaidelytės, sparčiai keičiantis socialinėms, politinėms, ekonominėms aplinkybėms, ypač svarbu, kad viešajame valdyme dirbtų universalias vertybes suprantantys, šiandieninio pasaulio aktualijas jaučiantys ir profesionaliai analizuotys, šiuolaikines technologijas valdantys žmonės.
„Viešosios politikos ekspertui labai svarbūs yra komunikaciniai gebėjimai, viešosios informacijos valdymas, multikultūrinio konteksto išmanymas, gebėjimas etiškai spręsti konfliktines situacijas“, – sako E. Vaidelytė.
Naujosios medijos keičia ir visuomenę, ir politiką
Čekas politikos analitikas, rašytojas, buvęs prezidento patarėjas Jiří Pehe teigia, kad naujosios medijos šiandien sukuria politikams nuolatinių rinkimų sąlygas. Jų veiksmai yra nuolatos stebimi ir komentuojami, o kontaktas su elektoratu, dėl socialinių medijų įtakos, tampa tiesioginis – reakciją galima gauti akimirksniu.
Jo teigimu, politikai jaučia didžiulį spaudimą priimti populiarius sprendimus ir taip kovoti dėl savo reitingų. Medijų įtaka lemia tai, kad politikai turi tapti įdomūs, jų kalbos – prilygti pramoginiam šou. Politikas, siekiantis įgyvendinti būtinus, tačiau nepopuliarius pokyčius, turi būti ne tik ypatingai tvirtas, bet gebėti valdyti viešąją nuomonę.
Pasak E. Vaidelytės, permainų metu labai svarbios tampa universalios vertybės, nes kitaip žmonės praranda stuburą, pasiduoda populistiniams šūkiams, juos lengva sukiršinti ir jais manipuliuoti (kas ir vyksta visų krizių metu).
Masių demokratija – daugumos tironija
KTU tyrėja teigia, jog šiandien valstybės valdyme dalyvaujantiems asmenims labiausiai trūksta gebėjimo matyti ir analizuoti visą viešojo valdymo sistemą, o ne atskirus jos fragmentus.
Ekspertų nuomone, būtent fragmentinis visuomenėje vykstančių procesų suvokimas būdingas populistiniams politikams. Jie neatstovauja jokiai ideologijai, gali lengvai keisti savo nuomonę, priklausomai nuo reitingų, tačiau nuolatos iškelia problemas, kuriomis siekia sukelti visuomenės, t. y. „paprastų žmonių“, į kuriuos orientuojasi, paniką. Dažniausiai manipuliuojama etniniu, nacionaliniu identitetu, kitataučių baime.
J. Pehe teigia, jog šiuolaikinė masių demokratija remiasi įsitikinimu, jog žmonės, suvokiami kaip „masė“, ne kaip pilietinė visuomenė, yra tiek pat politiškai išprusę, kiek ir politikai. Todėl, vengdami patys prisiimti atsakomybę už sudėtingus sprendimus, populistiniai politikai organizuoja referendumus.
Apie tokią „daugumos tironiją“, kai priimant daugumai palankius sprendimus pažeidžiamos individų ir mažumų teisės, dar XIX a. perspėjo garsus politikos mokslininkas mąstytojas Alexis de Tocqueville, kuris demokratijos pagrindu laikė konstitucinį liberalizmą. Kitaip tariant – įstatymo valdžia yra svarbesnė nei žmonių valdžia.
Viešosios politikos profesionalai – atsvara populistams
„Viešosios politikos ekspertai turi būti empatiški, atsakingi ir bendruomeniški, puoselėti pilietines bendražmogiškąsias vertybes. Pilietinės visuomenės gerovė ir sveikata didžiąja dalimi priklauso ir nuo viešosios politikos kokybės“, – įsitikinusi E. Vaidelytė.
Pasak jos, labai svarbu, kad šioje srityje dirbtų kūrybingi, plačiai mąstantys, gebantys greitai reaguoti į naujas situacijas profesionalai.
Viešosios politikos specialistai yra tie žmonės, nuo kurių realiai priklauso visuomenės ateitis. Nuo valstybės tarnautojų priklauso, kaip ir kokie sprendimai bus įgyvendinti, jie rengia informaciją, analizuoja medžiagą ir siūlo galimus sprendimų variantus. Būtent profesionalūs viešosios politikos ekspertai gali tapti atsvara populistinėms kai kurių politikų vertybėms ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
„Dirbant šį darbą svarbu gebėti greitai surinkti ir atrinkti reikšmingą informaciją, ją adaptuoti turimai situacijai tarptautiniame ir nacionaliniame kontekste. Viešosios politikos dalyviams svarbu būti iniciatyviems, ryžtingiems, įžvalgiems ir atsakingiems“, – teigia E. Vaidelytė.
Platus tarpdisciplininių kvalifikacijų spektras
KTU Viešosios politikos studijų programa orientuota į visapusišką taip reikiamų profesionalų parengimą: parinkti studijų moduliai atskleidžia viešosios politikos specifiką, atkreipiamas dėmesys į politines transformacijas.
Pasak studijų programos vadovės, kylant vis naujiems migracijos iššūkiams, labai svarbūs viešojo valdymo kokybei tampa tiek atskirų viešosios politikos sričių (švietimo politikos, socialinės politikos, sveikatos politikos) specialistai, tiek apskritai viešosios politikos profesionalai gebantys analizuoti bendruosius viešosios politikos procesus. Ypač svarbu gebėti kritiškai vertinti ir pritaikyti tarptautinę praktiką nacionaliniam Lietuvos kontekstui.
Būsimieji viešosios politikos profesionalai studijų KTU metu įgyja platų tarpdisciplininių kvalifikacijų spektrą – stiprias socialinių tyrimų metodų žinias, gali rinktis gretutines psichologijos, ekonomikos, finansų, kultūros filosofijos, kitų krypčių studijas. Programa taip pat dėstoma ir anglų kalba; kadangi šią programą renkasi studentai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių, studijų metu įgyjama tarpkultūrinio bendravimo patirties.
„Praktiniai tarpkultūrinės komunikaciniai įgūdžiai yra labai reikšmingi profesinėje veikloje. Kaip teigia programos absolventai, viešosios politikos studijos – tai vartai į visą pasaulį“, – sako E. Vaidelytė.
