Vertimas – greitai auganti rinka, nuolat ieškanti naujų, sparčiai tobulėjančių ir gabių specialistų. Tačiau pasakyti, kad šis augimas apima tik vis didėjančią globalizaciją, o kartu su ja ir vertėjų poreikį, būtų netikslu – pats vertimas taip pat evoliucionuoja ir žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis ir besikeičiančiais žmonių poreikiais. Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete siūloma technikos kalbos vertimo studijų programa, kurios metu studentai ne tik mokosi profesionaliai versti, bet ir dirba su labiausiai pasaulyje pripažintomis programomis.
Apie vertimo studijų galimybes bei jų ryšį su tobulėjančiomis technologijomis sutiko papasakoti Dainius Sabaliauskas, kurio vertimo ir lokalizacijos įmonė „Eurotradus“ gali pasigirti tokiais garsiais klientais kaip „Google“, „Microsoft“ ar „Samsung“.
Vertėjai – įvairiapusiški specialistai
D. Sabaliausko teigimu, jo įmonė bendradarbiauja su laisvai samdomais vertėjais, tarp kurių yra ir baigusių KTU, tačiau pripažįsta, kad geri specialistai visada reikalingi. Negana to, pašnekovo nuomone, ne visi darbuotojai yra būtinai baigę vertimo studijas – kai kurie jų pirma atsikando vienos srities duonos, o vėliau nusprendė tapti vertėjais: „Turime įvairių specialybių vertėjų (fizikų, inžinierių, matematikų, informatikų, medikų, biologų ir kt.), pasirinkusių vertėjo kelią: vieniems vertimas – papildoma veikla, kitiems – pagrindinis darbas.“
Tačiau D. Sabaliauskas atkreipia dėmesį, kad būtent vertimo studijas pasirinkę studentai turėtų išnaudoti visas galimybes ir stengtis kuo labiau pasirengti darbo rinkai: ne tik tobulinti lietuvių kalbą, bet ir aktyviai naudotis kompiuterizuotojo vertimo (angl. Computer-Assisted Translation) programomis, be pagrindinės kalbos (pvz., anglų), išmokti dar bent vieną ar dvi užsienio kalbas. Šiuo metu rinkoje ypač reikalingi vokiečių, skandinavų kalbų vertėjai.
„Vertėjai turėtų domėtis įvairiomis sritimis, tačiau nereikėtų tapti universalais, juk tik įsigilinę į dalyką išvers kokybiškai, parinks tinkamą terminiją. Trumpai tariant, reikia išmokti versti taip, kad skaitant vertimą jis neatrodytų kaip vertimas, o profesionalo parašytas tekstas“, – sako D. Sabaliauskas.
Kalbai pasisukus praktikos link, „Eurotradus“ vadovas siūlo keisti įprastą požiūrį: „Praktika neturėtų būti vien tik sėdėjimas biure ir tam tikrų užduočių atlikimas. Kadangi vertimo verslas yra tikrai palankus dirbti iš namų ir laisvai planuoti savo laiką, tad ir praktikos užduotis studentai gali atlikti namuose. Taigi nuotolinė praktika – visoms pusėms priimtinas sprendimas.“
Pastangos tapti geru vertėju atveria plataus spektro karjeros galimybes
O štai KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų (KTU SHMMF) docentė Ramunė Kasperavičienė sako, kad bendradarbiavimas su verslo atstovais – neatsiejama studijų dalis ir didžiuojasi tuo, kad įmonių ir viešųjų įstaigų vadovai padeda būsimiesiems vertėjams dar studijuojant įgyti praktinių įgūdžių, patiki jiems versti reikalingus tekstus, lokalizuoti svetaines ar tvarkyti jų turinį, sinchroniškai versti spektaklius.
D. Sabaliauskas taip pat priduria, kad geri vertėjai visuomet paklausūs ir gali uždirbti tiek pat, kiek ir geri advokatai, teisėjai ar dar daugiau. Tačiau pabrėžia, kad geru vertėju netampama iš karto baigus studijas: „Kaip ir bet kokios profesijos atstovui, norint tapti geru ir rinkoje paklausiu profesionalu, reikia daug darbo ir pastangų.“
Tačiau, atrodo, kad didelės pastangos yra puiki investicija šioje srityje, ypač atkreipiant dėmesį į pasaulinį vertėjų poreikį. Anot D. Sabaliausko, į vertimo verslą vis labiau skverbiasi technologijos, todėl reikia mokėti ne tik naudotis kompiuterizuotojo vertimo programomis, bet ir, sparčiai tobulėjant mašininiam (automatiniam) vertimui, redaguoti kompiuterio automatiškai išverstus tekstus. Tokie vertėjai vadinami postredaktoriais (angl. post-editor).
Kaip atsaką į pažangių vertimo specialistų poreikį, KTU siūlo Technikos kalbos vertimo studijų programą, kuri pasak R. Kasperavičienės, suteikia platų gebėjimų spektrą: „Absolventai baigę vertimo studijas gali dirbti ne tik profesionaliais vertėjais, vertimo technologijų specialistais, vertimo projektų vadovais, bet ir lokalizacijos bei komunikacijos IT ekspertais, audiovizualiųjų medijų vertimo specialistais, lokalizuojamų produktų (pvz., vaizdo žaidimų) testuotojais ar tiesiog įvairiakultūrės komandos vadovais.“
Jai antrina ir D. Sabaliauskas, pastebėdamas, kad baigus vertimo studijas galima dirbti ne tik vertėju, redaktoriumi, postredaktoriumi, bet ir, pavyzdžiui, vertimo projektų vadovu ar koordinatoriumi. „Sakyčiau, tikrai nemažai vertimo studijas baigusiųjų įsidarbina projektų vadovais vertimų biuruose. Vieni vertėjai mėgsta versti tik žodžiu, kiti – tik raštu, dar kitiems abi veiklos mielos“, – teigia pašnekovas.
D. Sabaliauskas taip pat primena, kad vertėjai turi drąsiai siūlyti savo paslaugas rinkoje, pristatyti save potencialiems darbdaviams, tinkamai (bent jau be klaidų) užpildyti CV, nepabijoti paskambinti darbdaviams.
