Tyrimas: savivaldybių vaidmuo stabdant emigraciją

Mokslas | 2022-07-29

KTU mokslininkų grupė, įgyvendindama LMT finansuojamą projektą, nagrinėjo neekonomines emigracijos priežastis. Mokslininkai atliko kokybinius tyrimus aštuoniose Lietuvos savivaldybėse. Buvo atliktos fokusuotos grupinės diskusijos tiek su asmenimis, atstovaujančiais vietos valdžios institucijas ar įstaigas, teikiančias viešąsias paslaugas ar/ir kuruojančias savivaldybės teikiamas viešąsias paslaugas,  tiek su asmenimis, atstovaujančiais verslo, NVO, bendruomenių veiklas bei su aktyviais piliečiais.

Kokios problemos ir iššūkiai paskatina vietos gyventojus emigruoti?

Nors sunku vienareikšmiškai atsakyti, kokios problemos ir iššūkiai paskatina vietos gyventojus emigruoti, visgi, kokybinio tyrimo duomenys rodo, kad pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvos gyventojai emigruoja, yra ekonominės. Kaip teigia vienas fokusuotos diskusijos dalyvis, „Pirmiausia žmogus turi užsitikrinti savo duoną kasdieninę ir būstą. Ir jisai tikrai su skaudančia širdim išvažiuos, net jeigu čia mes būtumėm… Jeigu mamos vaikus palieka, tai ką jau kalbėti apie savo kolegą, šokių partnerį, ar kažką…”

Ekonominiai iššūkiai apima darbinio užimtumo galimybių, patrauklių darbo vietų trūkumą, santykinai mažus atlyginimus. Diskusijose buvo pabrėžtos ir infrastruktūros trūkumo problemas (mokymosi galimybių, paslaugų, laisvalaikio užimtumo galimybių jaunimui trūkumas savivaldybėse), sunkumai pradėti verslą. Tačiau diskusijos atskleidė, kad emigruojama nebūtinai vien tik dėl egzistuojančių  problemų. Kaip teigė diskusijų dalyviai, jaunimas nori plėsti akiratį, nėra prisirišęs prie vienos vietos.

Kokių priemonių imasi savivaldybės, bandydamos stabdyti emigraciją ir skatinti re-emigraciją?

Tyrimo duomenys rodo, kad savivaldybės imasi tam tikrų veiksmų, siekdamos atliepti emigracijos iššūkius. Visų pirma, buvo paminėtos tam tikros specializuotos programos, kuriomis siekiama išlaikyti arba prisitraukti specialistus: Medikų būstų programa, kuri skirta gydytojų pritraukimui arba išlaikymui savivaldybėje, suteikiant jiems būstą ar įsikūrimo išlaidų kompensacijas. Kai kurios savivaldybės medikų trūkumo problemą sprendžia šiek tiek kitaip: jos remia mediciną studijuojančius rezidentus: “mes remiam rezidentūros studijas ir jų įsipareigojimas – 10 metų atidirbti pabaigus studijas. <…> pas mus ta programa yra nauja, <…> treti metai jau prasidėjo dabar…”.

Kitos savivaldybės turi verslumo skatinimo programų, remia verslus: „….teiki paraišką, turi savo verslo idėją ir gauni startui pinigėlių”. Savivaldybėse populiarios ir užimtumo skatinimo programos. Pavyzdžiui, galima čia paminėti užimtumo skatinimo programą “Atrask save”, pagal kurią jau dabar daugiau nei “180 asmenų įgijo profesiją <…> darbo rinkos mokymosi įstaigose.” Be konkrečių programų, savivaldybės taip pat taiko pavienes priemones. Pavyzdžiui, kai kurios savivaldybės organizuoja kalbos mokymus migrantams, kurie grįžta, jų vaikams, kurie neturi gerų lietuvių kalbos įgūdžių: “yra visose mokyklose tiesiog skiriamos valandos, žinant, jeigu vaikai grįžta ir nekalba ypatingai dar ar visiškai lietuvių kalba, tai lietuvių kalbos mokytojams yra skiriamos papildomos valandos, ir su jais dirbama individualiai, kad prisivytų. Tai tas yra ir jau darželyje, ir mokykloje.” Arba „yra jau nuotolinis mokymas, sakysim, gimnazijoj organizuojamas emigrantų vaikams, kurie dar jau ten tiktai būna, bet planuoja grįžti“.

Kita vertus, tyrimas rodo, kad savivaldybės apskritai skiria nemažai dėmesio aplinkos gerinimui, infrastruktūros kūrimui, ypač galvojant apie jaunas šeimas: yra „infrastruktūra vaikus augint, kamščių nėra“, „kas leidžia <…>  čia gerai jaustis ir auginti šeimą, <…> traukia atgal tuos žmones, kurie išvažiavo ieškot dar geresnio gyvenimo.“

Tyrimo metu akcentuotos ir savivaldybių pastangos organizuoti įvairius renginius, telkti bendruomenę. „Ir mes, bendruomenėse, kai grįžta žmogus, ar jisai trumpam, ar iš viso – mes tiesiog džiaugiamės, kad jis grįžo, ir jeigu jisai sako „įsitraukiu“, jis turi terpę jaustis savu. Labai greitai, jeigu jis nori“. Diskusijoje pabrėžta, kad bendruomenė, geri kaimyniški santykiai yra labai svarbūs neekonominiai veiksniai, stabdantys emigraciją: „Tas, kuris čia pritapo, jis yra aktyvus bendruomenės narys, ir jam jokio reikalo nėra važiuot. Jūs geriau tūkstantį kartų už mane žinot, visi tyrimai yra parodę, kad ne algos dydis traukia žmones dirbti vienose ar kitose įstaigose. Algos dydį žmonės vertina tiktai 4 ar 5 vietoj. Pirmoj vietoj yra santykiai su darbuotojais ir santykiai su vadovais, kas daro darbovietę patrauklia.“

Išryškėjo nuomonė, kad ne visada savivaldybių pastangos pasiekia rezultatus, nes žmonės tiesiog apsisprendžia išvažiuoti. Vienas diskusijų dalyvis pateikė savo šeimos pavyzdį: „Aš galiu duot kaip pavyzdį savo sesę. Ji trejus metus yra išvažiavusi jau, viena šiuo metu gyvena Australijoje. Jinai ten tiek mokosi, tiek dirba. Tai ar ją sustabdė, kas nors? Tikrai nesustabdė… Aš manau, kad jeigu žmogus nori, jis nori pažinti, jisai išvažiuos, visiškai jam nebus svarbu, ką čia duoda jam… jis tiesiog nori ir išvažiuoja… Mes tokie esam šiais laikais.“

Straipsnį parengė Prof. dr. Eglė Butkevičienė, projekto “Neekonominių veiksmų reikšmė Lietuvos gyventojų emigracijai“ Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0170 rėmuose.