Rugsėjo pabaiga Kauno technologijos universitete pažymėta tyrėjų įžvalgomis ir muzikos garsais – Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete vyko tarptautinė konferencija „R-Existence: Music as a Tool of Resistance and Inspiration in the Contexts of Political Oppression in Europe“.
Rugsėjo 29–30 dienomis vykusioje konferencijoje mokslininkai iš 11 Europos šalių nagrinėjo kultūrinį ir politinį muzikos vaidmenį besipriešinant represyviems režimams, kovojant už pilietines ir žmogaus teises Europoje per pastaruosius 100 metų. Antrasis pasaulinis karas, Holokaustas, sovietų okupacija ir kiti represyvūs režimai, taip pat dabar vykstanti karinė invazija į Ukrainą – tai tik keletas kontekstų, kurie buvo aptarti konferencijos metu.
Bendras visų pranešimų vardiklis – tai muzikos reikšmingumas ir jos, kaip katalizatoriaus, vaidmuo išgyvenant ir nugalint sunkumus. Kaip pažymėjo Lisabonos NOVA universiteto mokslininkė Chiara Antico, „muzika – tai toks humaniškumo pasiuntinys, kurio neriboja istorinis laikotarpis, kultūrinė ar socialinė sankloda“.
Nors dauguma mokslininkų pagrindinį dėmesį skyrė savo šalių praeities ar dabartinei politinei situacijai – Rumunijos mokslininkė Oana Andreica aptarė Čeušesku režimą, suomė Sini Mononen – dabartinius protestus prieš klimato kaitą Suomijoje ir t. t. – ne vieną kartą buvo brėžiamos paralelės tarp skirtingų kontekstų, taip akcentuojant skirtingų patirčių panašumus žmogiškuoju ir emociniu lygmeniu. Reikšmingas Lietuvos kontekstui buvo Philippe’o Olivier pranešimas, kuriame pateikta muzikinio demokratinio aktyvizmo Rytų Vokietijoje ir Dainuojančios revoliucijos Lietuvoje lyginamoji analizė.
Patirčių bendrumą savo baigiamajame žodyje akcentavo ir konferencijos mokslinis vadovas profesorius Dario Martinelli: „Baigiu šią konferenciją aiškiai jausdamas, kad, be daugybės akademiškai vertingų apmąstymų, kuriais apsikeitėme, tuo pačiu šis susitikimas įgijo ir tam tikrą grupinės terapijos formą. Matydami, kad mūsų šalys anksčiau ar vėliau patyrė panašių neteisybės ir priespaudos formų, pamatėme savo istoriją per vieną prizmę – t. y. žmonijos, kovojančios už savo teises ir laisvę, nepaisant visų politinių ir kultūrinių skirtumų“.
Pirmosios konferencijos dienos pabaigoje taip pat vyko koncertas „Protesto ir pasipriešinimo dainos“, kuriame dainininkė Aistė Benkauskaitė ir pianistas Justas Pilibaitis atliko penkiolika protesto ir pasipriešinimo dainų, aranžuotų fortepijonui ir balsui.
„Dainos yra skirtos atspindėti pastarųjų šimto metų karus, pasipriešinimą, priespaudą ir išsilaisvinimą, todėl buvo pasirinkta penkiolika reikšmingų pavyzdžių, apibūdinančių jausmus, tokius kaip drąsa, baimė ir viltis, bei konkrečius įvykius, pavyzdžiui, antisovietinį ir antinacistinį pasipriešinimą, pilietines teises ir kt.“, – pažymėjo profesorius Dario Martinelli. Jis taip pat pabrėžė, kad visas dainas jungia neprilygstamas muzikos gebėjimas suteikti paguodos, įkvėpimo, stiprybės ir vilties.
Konferencija ir koncertas – projekto „Muzika, karas ir taika Europoje 1922–2022“, finansuojamo pagal ES Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą (2021–2027), renginiai. Pagrindinis programos tikslas – apsaugoti ir skatinti ES Sutartyse, Pagrindinių teisių chartijoje ir taikytinose tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose įtvirtintas teises ir vertybes, remiant pilietinės visuomenės organizacijas ir skatinant piliečių dalyvavimą ES demokratiniame gyvenime. Projektas „Muzika, karas ir taika Europoje 1922–2022“ subūrė 27 partnerius iš 15 ES šalių ir Ukrainos bei Bosnijos ir Hercegovinos. Konsorciumo nariai – muziejai, universitetai, muzikos institucijos (orkestrai ir festivaliai), taip pat NVO, tarp kurių ir 2022 m. Nobelio taikos premijos laureatai – Kijeve veikiantis „Pilietinių laisvių centras“. Projekto koordinatoriai – Forum Voix Etouffées (Prancūzija).
