Tarp „Global Faculty Week 2025“ paskaitų temų – dirbtinio intelekto poveikis viešajam administravimui ir aukštajam mokslui

Dirbtinis intelektas (DI) įsiskverbė į beveik visas gyvenimo sritis, nuo švietimo iki demokratinio valdymo. Gegužės 5–9 d. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete vykusios „Global Faculty Week 2025“ metu tyrėjai iš aštuonių valstybių susibūrė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete diskutuoti apie augantį dirbtinio intelekto vaidmenį įvairiose srityse, įskaitant viešąjį administravimą ir aukštąjį mokslą.

Savaitės diskusijų metu išryškėjo, kad nors dirbtinio intelekto potencialas didelis, jis kelia socialinių ir etinių iššūkių – ypač skaitmenizacijos procesų metu ir šalyse, kuriose plačiai vartojamos kalbos, turinčios mažai išteklių skaitmeninėje erdvėje.

Dėl dirbtinio intelekto kyla skaitmeninės nelygybės klausimų

AI integravimas į Pietų Afrikos aukštojo mokslo sistemą gali pagilinti kalbinę nelygybę. Nors Pietų Afrikos Respublika oficialiai pripažįsta 12 Afrikos kalbų, dėl sudėtingos šalies kolonijinės praeities universitetuose ir valstybinėse įstaigose vis dar daugiausia vartojama anglų kalba.

Lerato Sono, Pretorijos universiteto doktorantė ir lektorė, pažymėjo, kad AI pirmiausia „kalba“ angliškai ir dėl to kyla sunkumų studentams, kuriems anglų kalba nėra gimtoji.

Jiems dažnai trūksta įgūdžių, reikalingų veiksmingai naudotis AI priemonėmis arba kritiškai vertinti jų sukurtą informaciją. Rezultatas? Šiuolaikinė diskriminacija, kai kalba tampa kliūtimi veiksmingai naudotis technologijomis.

Ar galime pasitikėti pokalbių robotais?

„Kas turi prisiimti atsakomybę, kai pokalbių robotas pateikia neteisingą ar klaidinančią informaciją?“ – klausė Pretorijos universiteto lektorė dr. Stellah Lubinga. Pietų Afrikos vyriausybinėms agentūroms pradėjus naudoti dirbtiniu intelektu paremtus pokalbių robotus, socialinių tinklų platformose, pavyzdžiui, „Facebook Messenger“, kyla naujų dilemų.

Ji nagrinėja, koks neaiškus ir painus gali būti dirbtinio intelekto sprendimų priėmimas. Nežinodami, kaip pokalbių robotai generuoja atsakymus, arba kas atsako už sugeneruotą informaciją, piliečiai gali pradėti nebepasitikėti valdžios institucijomis.

Skaidrumas, atskaitomybė ir skaitmeninis raštingumas nebėra tik skambūs žodžiai – jie būtini demokratijai užtikrinti dirbtinio intelekto amžiuje.

Mašininis mokymasis viešajame sektoriuje

Jei Pietų Afrikos atvejų tyrimai išryškino dirbtinio intelekto keliamą riziką, Dr. Cătălin Vrabie iš Rumunijos pateikė optimistiškesnę perspektyvą. Jo atliktas mašininio mokymosi panaudojimo piliečių peticijose esančių vaizdų analizei tyrimas parodė, kaip dirbtinis intelektas gali pagerinti viešąsias paslaugas.

Vrabie modelis naudoja vaizdų klasifikavimo ir objektų aptikimo algoritmus piliečių pateiktiems vaizdiniams įrodymams analizuoti.

Nesvarbu, ar tai būtų duobė, sugedęs gatvės žibintas, ar nelegalus sąvartynas, dirbtinio intelekto modelis padeda valstybės pareigūnams reaguoti greičiau ir veiksmingiau. Tai e. valdžios 3.0 vizija, kai technologijos ne tik skaitmenina biurokratiją, bet ir aktyviai gerina jos reakciją ir pasiekiamumą.