Tarp geriausių praėjusių metų KTU monografijų – pasaulinės aplinkosaugos krizės sprendimai

„Diskusijos dėl technologijų ir aplinkos tvarumo, pradedant branduoline energija, genetiškai modifikuotu maistu ir baigiant šiuolaikiniais pasiūlymais dėl didelio masto technologinių intervencijų į pasaulinę klimato sistemą, visada buvo nepaprastai poliarizuotos. Knygoje bandoma rasti „vidurio kelią“ tokiuose prieštaravimuose: vertinant tiek technologines galimybes, tiek iššūkius ir pabrėžiant „valdymo“ svarbą technologiniams pokyčiams.

Tikiuosi, kad knyga gali prisidėti prie platesnių, labiau integruotų diskusijų apie technologijas, aplinkos tvarumą ir pasaulinį valdymą“, – pasakoja geriausios monografijos autorius KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkas Florian Caspar Rabitz.

Antrosios vietos laureatais tapo KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkai Mantas Vilkas, Jurga Duobienė, Aušra Rūtelionė, Beata Šeinauskienė ir KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkas Rimantas Rauleckas už monografiją „Organizational models for industry 4.0: lean, agile and service-oriented organizations“.

Monografijoje nagrinėjamos temos yra svarbios Lietuvos ir pasauliniame kontekste. Tokie organizaciniai modeliai kaip „Lean“ ir „Agile“ šiandien jau tapo gan įprastais terminais ne tik vadybos mokslinėje literatūroje, bet ir praktikoje. Vykstant skaitmeninei transformacijai, atsirado dar vienas naujas – į paslaugas orientuotas pramonės įmonių organizavimo modelis. Monografijoje aptariami šie organizacijų modeliai, jų paplitimas Lietuvoje bei poveikis veiklos pasiekimams.

Pramonės 4.0 kontekste, atsiradus į paslaugas orientuotam organizacijos modeliui, keliamas klausimas, ar organizacija gali vienu metu taikyti kelis modelius. Pasak monografijos autorių, iš esmės atsakymas į šį klausimą yra „ne“ – taip elgtis nerekomenduojama. „Nors tam tikros šių trijų modelių praktikos iš dalies sutampa, jų tikslai skiriasi ir juos suderinti gali būti labai sudėtinga. Remiantis tyrimo išvadomis, įmonėms nederėtų taikyti dviejų ar net visų trijų modelių vienu metu, bet pasirinkti vieną iš jų. Monografijoje taip pat atkreipiamas dėmesys į menką organizacijų, kurios remiasi į paslaugas orientuotu organizavimo modeliu, paplitimą Lietuvoje”, – aiškina vienas iš monografijos autorių profesorius Mantas Vilkas.

Vienu didžiausių iššūkių rengiant monografiją autoriai įvardija reprezentatyvių duomenų surinkimą.

„Monografija pagrįsta 500 Lietuvos pramonės įmonių tyrimo, kuris buvo vykdomas kaip Europos pramonės įmonių tyrimo dalis, duomenimis. Siekiant surinkti 500 įmonių duomenis teko sukontaktuoti su 2330 įmonių“, – sako M. Vilkas. Nepaisant to, monografijos autoriai džiaugiasi, jog bendras rezultatas yra puikus. „Monografiją rengė atsakingai nusiteikęs ir bendradarbiaujantis autorių kolektyvas, tad darbas vyko sklandžiai ir kūrybiškai, sklandumą stiprino ir operatyvi monografiją išleidusios leidyklos „Springer“ komunikacija“, – džiaugėsi prof. Mantas Vilkas.

Trečiosios vietos laureatais tapo KTU Architektūros ir statybos instituto mokslininkai Brigita Tranavičiūtė, Vaidas Petrulis, Paulius Tautvydas Laurinaitis už monografiją „Lietuvos miestų ir miestelių atstatymas 1918–1925 m.“ Šioje monografijoje autoriai tyrinėjo Lietuvos miestų ir miestelių atstatymo procesą, kuris darbe suvokiamas ir kaip simbolinę reikšmę turintis procesas, nusakantis, kokiomis idėjomis remiantis buvo statomi Lietuvos miestai ir miesteliai, kokiuose namuose gyveno žmonės ir kokios įtakos turėjo modernizacija.

Kaip pasakoja viena iš monografijos autorių Brigita Tranavičiūtė, monografija išsklaido vyraujančius šio laikotarpio vertinimo stereotipus.

„Iki šiol daugumoje tyrimų šis laikotarpis tyrinėtas labai fragmentiškai, iš anksto traktuojant jį kaip chaotišką ir be jokio idėjinio užtaiso ateities architektūrai ir urbanistikai. Džiugu, jog tyrinėdami Lietuvos atstatymo laikotarpį, atradome kur kas daugiau nei iš pat pradžių tikėjomės. Tapo akivaizdu, jog tuometinių intelektualų įdirbis atstatant ir planuojant miestų bei miestelių atstatymą neatsilieka arba nedaug nusileidžia nuo gerųjų užsienio pavyzdžių. Manome, kad monografija turės įtakos šiuolaikinių miestų planavimo procesams, kuriems svarbus istorinio urbanistinio ir architektūrinio sluoksnio pažinimas“, – pasakoja mokslininkė B. Tranavičiūtė.

Tyrimas jau susilaukė nemenko dėmesio mokslo bendruomenės ir visuomenės tarpe. Monografijos autoriai V. Petrulis ir P. T. Laurinaitis monografiją pristatė KTU studentų miestelio bibliotekos amfiteatre, 2024 m. monografiją ketinama pristatyti Vilniaus knygų mugėje. Konkurso laureatams skirtos piniginės premijos.