Pereiti prie turinio
Raudoname fone baltos spalvos atversta knyga ir pieštukas su tekstu „4 Kokybiškas išsilavinimas“. Pavaizduotas švietimo prieinamumo ir kokybės tikslas.
Tamsiai vyšninės spalvos fone auganti grafiko linija virš trijų pastatų siluetų su tekstu „8 Deramas darbas ir ekonominis augimas“. Paveikslėlis perteikia tikslą skatinti produktyvų darbą ir ekonomiką.
Tamsiai mėlyname fone susijungę penki apskritimai, simbolizuojantys bendradarbiavimą, ir tekstas „17 Partnerystė įgyvendinant tikslus“. Iliustruojamas tarptautinės partnerystės ir bendradarbiavimo skatinimo tikslas.

Susitikime su EBPO ekspertais aptarta Lietuvos skaitmeninio švietimo plėtra

Svarbiausios | 2026-03-12

Kauno technologijos universiteto (KTU) Pedagogikos centro vadovė prof. dr. Eglė Staniškienė, KTU tyrėja dr. Rasa Erentaitė ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) studijų prorektorė prof. dr. Jūratė Požerienė dalyvavo susitikime su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertais, vykdančiais projektą „Mokyklinio ugdymo išteklių užtikrinimas: politikos skaitmeninei švietimo transformacijai ir mokytojų pasirengimui ateičiai“. Projektu siekiama padėti šalims modernizuoti mokyklinio ugdymo sistemas ir pritaikyti jas skaitmeninės visuomenės poreikiams.

Susitikimas, vykęs Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) vasario 13 d., subūrė edukologijos tyrėjus ir pedagogų rengimo centrų atstovus. Jo metu aptartos Lietuvoje vykdomos iniciatyvos, skirtos mokytojų kompetencijų stiprinimui ir skaitmeninio švietimo plėtrai. EBPO ekspertams taip pat pristatytos KTU, MRU, LSU ir VIKO konsorciume (toliau – Konsoliduoto pedagogų rengimo centras) įgyvendinamos nacionalinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos – nuo STEAM ugdymo ir matematikos mokymo iki skaitmeninių technologijų taikymo ugdymo procese.

Pedagogų rengimas: daugiau bendradarbiavimo ir dėmesio skaitmeninėms kompetencijoms

KTU Pedagogikos centro vadovė prof. dr. E. Staniškienė susitikime pristatė pedagogų rengimo situaciją Lietuvoje bei Konsoliduoto pedagogų rengimo centro veiklą. Pasak jos, ekspertus ypač domino pedagogų rengimo reglamentavimas ir aukštųjų mokyklų galimybės lanksčiai formuoti bei įgyvendinti studijų programas.

„Ekspertai domėjosi, kiek aukštosios mokyklos turi lankstumo rengiant pedagogus ir kaip organizuojamas kvalifikacijos kėlimas. Juos nustebino, kad Lietuvoje veikia daug akredituotų kvalifikacijos tobulinimo programų teikėjų“, – teigė ji.

KTU Pedagogikos centro vadovė prof. dr. Eglė Staniškienė
KTU Pedagogikos centro vadovė prof. dr. Eglė Staniškienė

Anot prof. dr. E. Staniškienės, sprendžiant švietimo iššūkius būtinas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas.

„Kartu su Konsoliduoto pedagogų rengimo centro partneriais rengiame naują jungtinę magistrantūros programą, o vykdomose ir rengiamose programose didelį dėmesį skiriame skaitmeniniam raštingumui pagal „DigCompEdu“ modelį, dirbtinio intelekto taikymui ir edukacinėms technologijoms“, – sako ji.

Tyrimai apie skaitmeninį mokymąsi ir mokinių pasiekimų analitiką

KTU tyrėja dr. R. Erentaitė susitikimo metu pristatė mokslinius tyrimus ir analitinius įrankius, padedančius geriau suprasti skaitmeninio mokymosi procesus ir mokinių pasiekimus.

„Šiuo metu vykdome projektą IMAGINE, kuriame tiriame mokinių įsitraukimą, motyvaciją ir pažangą mokantis matematikos skaitmeninėje platformoje. Analizuojame, kokie skaitmeninės mokymosi aplinkos elementai skatina mokinių įsitraukimą ir kokios mokinių savybės padeda sėkmingai mokytis tokiose aplinkose“, – pasakoja ji.

Pasak tyrėjos, moksliniai tyrimai gali padėti priimti labiau duomenimis grįstus sprendimus švietimo politikoje.

KTU tyrėja dr. R. Erentaitė
KTU tyrėja dr. R. Erentaitė

„Moksliniai tyrimai leidžia įvertinti, kiek efektyvūs yra skaitmeniniai ugdymo sprendimai ir kokiomis aplinkybėmis juos tikslinga taikyti. Jie taip pat padeda nustatyti, kokių kompetencijų reikės mokytojams ir kokios metodinės priemonės galėtų padėti efektyviai taikyti skaitmenines technologijas ugdymo procese“, – teigia dr. R. Erentaitė.

Ji taip pat pristatė mokinių pasiekimų analitikos įrankį NO-GAP, leidžiantį mokyklų vadovams stebėti apibendrintus mokinių pasiekimus, jų pokyčius laike bei palyginti savo mokyklos rezultatus su savivaldybės ar šalies kontekstu.

Anot tyrėjos, skaitmeninio švietimo sprendimai Lietuvos mokyklose kol kas taikomi nevienodai.

„Vienur mokytojai jau įgudę derinti tradicines ir skaitmenines mokymosi aplinkas, kitur dar tik pradedama su jomis nuosekliai dirbti. Kol kas dar tik atsirenkama, kurie sprendimai veikia ir kokiomis aplinkybėmis juos verta taikyti. Kaip mokslininkai, šiuo klausimu galime padėti – atliekame tyrimus su besimokančiaisiais, analizuojame realiu laiku užfiksuotą jų įsitraukimą, pažangą bei mokymosi patirtis, o tai leidžia įvertinti skaitmeninių sprendimų efektyvumą“, – sako R. Erentaitė.

Kokias kompetencijas turės ugdyti ateities pedagogai?

LSU studijų prorektorė prof. dr. J. Požerienė pabrėžia, kad aukštosios mokyklos turi svarbų vaidmenį rengiant pedagogus darbui skaitmeninėje ugdymo aplinkoje.

LSU studijų prorektorė prof. dr. J. Požerienė
LSU studijų prorektorė prof. dr. J. Požerienė

„Skaitmeninės didaktikos kompetencijos turėtų būti integruojamos į visas pedagogų rengimo studijų programas – taikant inovatyvius metodus, hibridines studijas ir dirbtinio intelekto įrankius kuriant mokymosi užduotis. Taip pat svarbu sudaryti galimybes jau dirbantiems pedagogams nuolat atnaujinti kompetencijas, pavyzdžiui, per lanksčius mikrokredencialų kursus“, – teigia ji.

Pasak jos, šios kryptys numatytos ir Konsoliduoto pedagogų rengimo centro veikloje – planuojama kurti magistrantūros studijų programą „Skaitmeninė didaktika“ bei plėtoti modernias tyrimų ir ugdymo erdves.

„Remiantis „DigCompEdu“ modeliu, pedagogams šiandien ypač svarbios skaitmeninės didaktikos ir dirbtinio intelekto raštingumo, kritinio mąstymo, informacinio raštingumo, ugdymo personalizavimo bei bendradarbiavimo kompetencijos“, – pažymi prof. dr. J. Požerienė.

Anot jos, tokie susitikimai su EBPO ekspertais leidžia Lietuvai įsivertinti savo švietimo sistemą tarptautiniame kontekste ir skatina pereiti nuo kiekybės prie kokybės. EBPO rekomendacijos taip pat tampa svarbiu pagrindu atnaujinant pedagogų rengimo programas ir stiprinant švietimo politikos sprendimus.