Edukologė, mokymosi ekspertė, docentė, dirbanti karjeros kūrimo srityje ir konsultuojanti karjeros pasirinkimo klausimais, nuolat kviečianti pažvelgti į šiuolaikinių vaikų poreikius ir sprendimų priėmimo ypatumus. Dėstytoja, į kurios paskaitas susirenka daugiau studentų nei yra kėdžių.
Kas paskatino rūpintis kitų išsilavinimu ir karjera? Kas Jus šioje srityje labiausiai žavi?
Matyt, esu edukologė iš pašaukimo. Nors buvo laikas, kai bandžiau sau įrodyti, kad yra kitaip. Mokytojų auditorija, kurią daugelis lektorių įvardija kaip itin sudėtingą, man yra pati maloniausia. Kai vedu seminarus mokytojams, jaučiuosi savo kelyje. Gal kartais sunku, bet dažniausiai – smagu ir visada prasminga juo eiti. Mane labiausiai žavi ne rezultatas, o pats mokymosi procesas, kai studentas (amžius šiuo atveju nesvarbus, studentu vadinu bet kurį, kuris pasiryžta gilintis į mano dėstomus dalykus) patiria nuostabą, atradimo džiaugsmą ir entuziastingai ima taikyti savo žinias gyvenime.
Ką veikiate mūsų fakultete?
Jau beveik dvidešimt metų dirbu dėstytoja šiame universitete. Mano, kaip mokslininkės ir pedagogės, ryškiausia interesų sritis yra karjeros kūrimas. Kaip atrasti savąjį pašaukimą ir atskleisti asmeninį potencialą šiandienos veiklų pasaulyje? Į šį klausimą atsakymų ieškom (ir, žinoma, randam) drauge su bakalaurantais „Karjeros kūrimo“ modulyje. Edukologijos magistrantams dėstau andragogiką, dalijamės mokslo atradimais ir asmenine patirtimi suaugusiųjų švietimo srityje. Dėsčiau ir tebedėstau ir daugiau modulių, visi jie susiję su žmonių tobulėjimu, žmogiškaisiais santykiais ir kūrybišku požiūriu į gyvenimą.
Kaip leidžiate laisvalaikį?
Esu labai prisirišusi prie Lietuvos, prie jos gamtos, folkloro, kalbos. Jei tenka kur išvykti, sugrįžusi visa esybe jaučiu, kad po kojomis – mano žemė. Turiu vieną paslaptingą aistrą – aromaterapiją. Kad eteriniai aliejai yra gamtos dovana, padedanti žmonėms įveikti negalavimus ir apsisaugoti nuo ligų, žino daugelis. Tačiau koks jų poveikis emocijoms, žmogaus psichologinei būsenai? Kaip keli lašeliai tos stebuklingos substancijos gali išsklaidyti slogutį ir įkvėpti entuziazmo naujai pradžiai? Kodėl įkvėpę apelsinų, vanilės ar kito kvapo, pažadiname giliai giliai pasislėpusius vaikystės prisiminimus? Kaip čia yra, kad, pauostę šaltmėtės ar pipirmėtės eterinių aliejų, tampame žvalūs ir pasirengę daug nuveikti? Man ši sritis, kol kas, kaip stebuklų pasaulis (nors viskam yra paaiškinimas ten, kur susitinka neuromokslas ir organinė chemija).
Kokių neigiamo poveikio aplinkai mažinimo priemonių pati asmeniškai imatės? Kokius mažus, bet reikšmingus žingsnelius galėtumėte rekomenduoti kitiems?
Vienas svarbiausių principų mažinant poveikį aplinkai – sumažinti vartojimą. Mano šeimoje įprasta, kad daiktas gyvena tol, kol visiškai susidėvi (net ir tada kartais toks daiktas randa antrą gyvenimą). Daiktai nekeičiami tik dėl to, kad parduotuvėse jau atsirado naujesnės ar gražesnės jų versijos. Žinoma, visa šeima rūšiuojame. Man labiausiai „bado akis“ taršūs sprendimai, kai geros alternatyvos taip lengvai pasiekiamos. Pavyzdžiui, vienkartinių plastiko pakuočių atsisakymas. Visi šeimoje turime daugkartinio naudojimo gertuves, ąsočius, naudojame vandenį iš krano, tad neperkame plastikinių vandens butelių. Visiems norintiems ką nors pakeisti, kad sumažintų poveikį klimato kaitai, rekomenduoju atsisakyti bent vieno mėsiško patiekalo kas savaitę. Jei pavyks – ilgainiui dar labiau sumažinti mėsos vartojimą. Maisto pramonė yra antras taršiausias ir labiausiai klimato pokyčius skatinantis dalykas (po iškastinio kuro naudojimo). O ypač – mėsos ir pieno sektorius. Jums nebūtina tapti vegetaru ar veganu, pakaks būti lanksčiu „fleksitaru“ (angl. k. „flexitarian“). Sumažinus mėsos vartojimą perpus, jūsų mitybos anglies pėdsakas sumažės 40 proc.
Kaip manote, kuo Kaunas yra patrauklus jaunimui?
Kaunas yra nuostabus miestas: vis dar žalias (tikiuosi, valdžia atsikvošės ir liausis beatodairiškai naikinusi medžius), kompaktiškas, jaukus, pilnas kultūros įstaigų ir visai šalia vykstančių renginių. Čia viskas dera: senoji tarpukario dvasia, kurios dvelksmą gali pajusti Senamiestyje ar Žaliakalnyje, ir modernaus miesto ženklai. Čia tiek daug studijuojančio jaunimo! Kaunas – puiki vieta mokytis, veikti jaunimo organizacijose, bendrauti, kurti ir siekti.
Kas yra Jūsų gyvenimo variklis?
Meilė žmonėms. Ji – svarbiausia.
Su kitais KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytojais, susipažinti galite čia: shmmf.ktu.edu/destytojai
