Pereiti prie turinio

Susipažinkime. Thomas Bryer

Svarbiausios | 2020-06-01

Centrinės Floridos universiteto (JAV) Viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus organizacijų valdymo centro direktorius. Turi politikos mokslų bakalaurą, viešojo administravimo magistrą, toje pačioje kryptyje įgijo ir daktaro laipsnį. Daugiau nei penkiasdešimties mokslinių publikacijų autorius. „Fulbright“ programos specialistas. Daugiausia domisi vyriausybės ir piliečių santykiais, bendradarbiavimu ir tinklaveika, viešuoju valdymu, piliečių įveiklinimu.

„Savanorystė yra tikrai stiprus žingsnis, tiesiantis tiltus tarp supriešintos visuomenės, jungiantis iš skirtingos aplinkos kilusius, skirtingą patirtį turinčius asmenis ir skatinantis juos dirbti kartu, sutelkti dėmesį į bendrą tikslą.“

Thomas Bryer

Kas Jus motyvuoja, įkvepia dirbti, kurti naujus projektus?

Dirbdamas remiuosi šiuo posakiu, kurį išgirdau iš amerikiečio politiko: „Viešosios paslaugos yra nuomos mokestis už galimybę gyventi šioje žemėje.“ Tai paprasta, tačiau stipri mintis. Visų mano pastangų akademinėje srityje, dėstymo, rašymo ir tyrimų tikslas yra suteikti kokią nors naudą kitiems žmonėms ir vietovėms. Mane motyvuoja noras matyti kitą žmogų sėkmingą – kito sėkmė yra ir mano sėkmė. Taigi, jei jiems pasiseka, esu įkvėptas tęsti savo darbą. Mane skatina studentai, į mano gyvenimą atnešantys tiek daug energijos ir užsidegimo veikti. Tokiais atvejais turiu ir pats spinduliuoti energiją ir norą dirbti, kad visi galėtume vienas kitą įkvėpti. Galiausiai mane skatina noras atitikti ir savo buvusių mentorių reputaciją. Mano mokymąsi Pietų Kalifornijos universitete prižiūrėjęs profesorius Terry Cooper yra nuostabus žmogus. Kadangi jis greitai išeis į pensiją, organizuoju ypatingą konferenciją jo garbei, kurios metu prenešimus pristatys jo buvę studentai ir jų pačių studentai. Esu už daug ką skolingas šiam žmogui ir noriu supažindinti visuomenę su jo darbais ir gyvenimu.

Kokia Jūsų nuomonė apie šiuolaikinį jaunimą? Kokios vertybės jiems turėtų būti svarbiausios? Ar savanorystė – viena jų?

Yra tam tikros pagrindinės vertybės, siejančios visus žmones. Jų turėtų būti mokomi visi nuo mažų dienų iki pat studijų universitete ir dar vėliau. Tarp jų – vertybės ir įsitikinimai, skatinantys pagarbą, kantrybę, gebėjimą prisitaikyti, domėjimąsi kitokiais žmonėmis ir kultūromis, leisti žmonėms, su kuriais bendraujame, jaustis saugiai ir laisvai išreikšti save. Jie skiriasi nuo tokių vertybių ir įsitikinimų, kurie dalija, skaldo mūsų visuomenę ir bendruomenes į viena kitai priešiškas puses. Pavyzdžiui, vietoje to, kad džiaugtumėmės pokyčiais ir vieni kitų skirtumais, jų bijome. Manome, kad vargingai gyvenantys žmonės yra blogi arba tinginiai – tokio požiūrio lydimi šie asmenys negali gerinti savo ekonominės situacijos, jiems sunku būti socialiai priimtiems. Siekdami būti pačiais geriausiais visose srityse, nebemokame džiaugtis kito, gabesnio žmogaus sėkme. Jaunimas turėtų stengtis atsispirti veiksmams ir požiūriams, kurie mus supriešina. Tai nėra lengva, atsižvelgiant į informaciją dabartinėse socialinėse medijose ir klausantis nesantaiką sėjančios pasaulio politinių lyderių retorikos. Savanorystė yra tikrai stiprus žingsnis, tiesiantis tiltus tarp supriešintos visuomenės, jungiantis iš skirtingos aplinkos kilusius, skirtingą patirtį turinčius asmenis ir skatinantis juos dirbti kartu, sutelkti dėmesį į bendrą tikslą: švarią aplinką, mokymąsi, socialinę gerovę, kultūrinę raišką ir panašias sritis.

Kokių dar pomėgių turite, kuo užsiimate? Kas paskatino užsiimti šiomis veiklomis?

Turiu tris pagrindinius pomėgius, kurie man leidžia pabėgti, atitrūkti nuo ilgų, dažnai varginančių darbo valandų universitete. Pirmasis – keliauti į žygius miškuose, dažnai tokiose vietose, kur valandų valandas nepamatysiu jokio kito žmogaus. Mėgstu tiesiog „pradingti“ visai dienai ir praleisti laiką, palikęs kompiuterį ir išmanųjį telefoną namuose. Antra, skaitau istorinės ir socialinės fantastikos knygas. Kartais sunku atrasti tam laiko, kadangi daug jo turiu skirti savo akademiniams tikslams pasiekti, tačiau kiekvieną rytą prieš pusryčius bent 45 minutes stengiuosi skirti skaitymui. Dažnai pabundu 5:00 arba 5:30 val. ryto paskaityti, tačiau turiu pripažinti, jog, kartais, prisėdęs vėl užmiegu! Trečiasis mano pomėgis yra šachmatai. Mėgstu juos kolekcionuoti. Šiuo metu turiu šachmatų lentas iš dešimties skirtingų pasaulio vietų, ir, kiekvieną kartą keliaudamas, stengiuosi šią kolekciją papildyti. Mėgstamiausias mano šachmatų rinkinys yra iš Pietų Afrikos – jis nuostabus, rankų darbo. Mėgstu juo žaisti su studentais savo kabinete universitete, šiems atėjus aptarti savo klausomų dalykų ar tyrimų. Turiu paminėti, kad nesu pats geriausias šachmatų žaidėjas, tačiau visada laimiu prieš savo studentus. Pradedu galvoti, jog jie tyčia man nusileidžia!

Jau ilgą laiką gyvenate tarp JAV ir Lietuvos. Kokius pokyčius Lietuvoje pastebėjote per šį laiką? Kurios šalies piliečiu save laikote?

Pirmą kartą Lietuvoje apsilankiau 2014 m. Tai buvo trumpas vizitas, norėjau išvysti šalį, kurioje gyveno mano seneliai ir proseneliai. Mano močiutė iš mamos pusės buvo paskutinioji iš mūsų giminės palikusi Lietuvą – į JAV ji persikėlė 1938 m., kai jai buvo 13 metų. Nuo to laiko iki pat 2014 m. amerikietiškoji mano šeimos pusė nė karto nebuvo grįžusi atgal. Tiek mano tėčio, tiek mamos šeimos turi lietuviškas šaknis, pavyzdžiui, pavardes Ginelevičius ir Pupelis. 2017 m. man pavyko surasti savo močiutės giminaičius. Visi jie gyvena Kauno krašte. Vis dar stengiuosi surasti ir kitus savo giminės narius. Net ir neturėdamas teisėtos pilietybės laikau save „etiniu“ tiek Lietuvos, tiek JAV piliečiu. Dėl šios priežasties manau, kad prisidėti prie abiejų šalių pažangos, pilietiškumo, kultūros ir gerovės yra mano atsakomybė. Labai džiaugiuosi galėdamas būti tiltu tarp šių kultūrų, atsižvelgiant į mano vaidmenį aukštajame moksle. Esu pastebėjęs tam tikrų pokyčių Lietuvoje, ypač Kaune. Nuo 2014 m. patobulinau savo skaitymo lietuvių kalba gebėjimus, tačiau kalbu dar ne itin gerai. Nepaisant to, manau, jog per pastaruosius kelerius metus Kaunas tapo daug atviresnis užsieniečiams – vis daugiau restoranų ir kavinių pateikia savo meniu ir anglų kalba, vis daugiau darbuotojų parduotuvėse kalba angliškai. Tai tikrai teigiami pokyčiai, ypač, jei siekiame pasinaudoti akademinių mainų galimybėmis. Tačiau vis dar turiu iš anksto pasiruošti kalbėti lietuviškai, jei noriu susitvarkyti reikalus banke.

„Siekdami būti pačiais geriausiais visose srityse, nebemokame džiaugtis kito, gabesnio žmogaus sėkme.“


Dėstytoją sutiksite šiose KTU studijų programose:

Su kitais KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytojais, susipažinti galite čia: shmmf.ktu.edu/destytojai