Iš Indijos kilusi mokslininkė Runa Chakraborty Paunksnis prieš 5 metus pradėjo darbą Kauno technologijos universitete ir puikiai įsiliejo į universiteto bendruomenę. Pagrindinės mokslininkės tyrimų temos susijusios su lyties ir tapatybės politika, medijų studijomis ir postkolonijine literatūra. Vis dėlto Runa – ne tik mokslininkė, ji taip pat yra rašytoja ir vertėja. Šiuo metu Runa dėsto KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete įvairių studijų programų studentams apie lyties filosofiją ir medijas, akademinę ir dalykinę komunikaciją, techninį ir profesinį rašymą bei redagavimą.
Kas paskatino jus susitelkti į lyčių filosofiją? Kokie šios filosofijos atžvilgiai jums yra labiausiai priimtini?
Negaliu išskirti kokio nors vieno įvykio ar priežasties, kuri mane įkvėpė tyrinėti lyčių filosofiją. Temos, susijusios su lyčių diskriminacija, mane domino dar studijų laikais. Tuomet buvau įsitraukusi ir dalyvavau įvairiose veiklose, projektuose, skirtuose šviesti žmones apie lyčių lygybę. Vėliau įgijau „Moters studijų“ magistro laipsnį, kuris labai padėjo mano kelyje, siekiant mokslų daktarės laipsnio.
Turiu pasakyti, kad man labai patinka viskas, kas apima šią filosofiją, kiekviena dalelė – nuo teorijos iki aktyvizmo. Labiausiai įdomu tai, jog ši sritis nuolatos vystosi ir keičiasi – seni dėsniai ir prielaidos užleidžia vietą naujiems.
Ką manote apie šiandieninį jaunimą? Kokios yra aktualiausios problemos, kurios rūpi ar turėtų rūpėti jaunimui?
Negaliu pateikti apibendrinto atsakymo. Visos situacijos yra skirtingos ir heterogeninės. Tačiau manau, kad šiandienos jaunimas labiau sąmoningas ir labiau pažįstantis šį pasaulį. Gal tai, ką pasakysiu, skambės absurdiškai daugeliui, ypač tiems, kurie galvoja, jog jaunimas šiandien yra pasimetęs ir nemato prasmės. Anaiptol, mano įprastas bendravimas su studentais parodo man ką kita. Taip, yra tokių, kurie praradę savikontrolę, bet didžioji dalis šiuolaikinio jaunimo yra labiau subrendę negu buvo mano kartos jaunimas.
Manau, kad jauni žmonės yra pakankamai pasirengę gyvenimui. Tačiau, mano nuomone, jiems šiek tiek trūksta kritinio mąstymo. Tarkime, lyčių filosofijos srityje svarbu suvokti gana dažnai vartojamo išsireiškimo „lyčių diskriminacija“ subtilius atspalvius. Šį išsireiškimą gebėsime analizuoti tiksliau, jei panaudosime kritinio mąstymo įgūdžius. Dabartiniame pasaulyje ypač svarbu, kad mes visi (ypač jaunimas) mąstytume kritiškai ir lavintume šį svarbų įgūdį.
Koks yra pagrindinis dalykas, kurio stengiatės išmokyti savo studentus ir kurį linkėtumėte žinoti, mokėti kitiems žmonėms?
Norėčiau, kad mano studentai mąstytų kritiškai ir nepriklausomai. Stengiuosi jiems įskiepyti sisteminį, holistinį požiūrį, kad studentai galėtų priimti pagrįstus sprendimus. To paties linkiu ir visiems kitiems.
Kaip praleidžiate savo laisvalaikį? Galbūt yra koks hobis, kuris padeda jums atitrūkti nuo akademinio gyvenimo?
Kai mokslas ir dėstymas užima didelę dalį mano aktyvaus sąmoningo laiko, vargiai galėčiau įvardinti laiko tarpą, kurį nuoširdžiai pavadinčiau „laisvu“. Tačiau kai tik turiu progą, einu pasivaikščioti ir klausausi muzikos.
Kokiais principais vadovaujatės gyvenime?
Yra sanskrito kalbos žodis „Charaibeti“ / „Charaiveti“. Šis žodis turi gilią filosofinę prasmę, tačiau išverstas pažodžiui jis reiškia „tęsti“ arba „judėti toliau“. Šis žodis visuomet man teikė stiprybės ir įkvėpimo.
Su kitais KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytojais, susipažinti galite čia: shmmf.ktu.edu/destytojai
