Lektorė, etnologijos mokslo krypties doktorantė, domisi skaitmenine humanitarika, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete vadovauja Social Media Lab projektui. Laisvalaikiu užsiima viduramžių šokiais, istorine kostiumų ir kitokių artefaktų rekonstrukcija, dalyvauja viduramžių festivaliuose.
Kaip Jūs matote šiuolaikinį jaunimą?
Čia yra įvairiausių studentų su įvairiausiais interesais. Pozityvus dalykas yra tas, kad tai yra visai nauja karta, kuri užaugo prie didelio informacijos kiekio, prie pasikeitimo, ir jie kitaip suvokia aplinką. Tai kartais mane gąsdina, o kartais, kaip tik, pradedi kitaip konstruoti savo požiūrį į daugumą dalykų, šiame pasaulyje vykstančius procesus. Galima pažiūrėti per jų prizmę, nes jie užaugo visai kitaip nei mes. Tai verčia visai kitaip mąstyti, išlipti iš savo rėmų, tai labai teigiamas dalykas.
Kaip tuomet juos mokote?
Bandau mokyti kitaip, tačiau, mano manymu, reikia nepamiršti ir klasikinio modelio. Net ir kalbant apie viduramžius, kai kūrėsi pirmieji universitetai. Mes gyvename 21 amžiuje, tačiau pats žinių perdavimo principas yra tas pats. Kažkiek klasikos turi likti, nes tai yra pagrindas, formavęsis šimtmečiais. Aišku, kad reikia taikytis ir prie studentų poreikių, tad svarbu mokėti tai suderinti ir rasti aukso vidurį.
Papasakokite apie savo ypatingą hobį. Kaip jis atsirado Jūsų gyvenime?
Tai istorijos rekonstrukcija. Mes su vyru esame istorijos rekonstruotojus vienijančio klubo „Saltus gladi“ iniciatoriai. Aš visada domėjausi istorija ir eksperimentine archeologija, kai bandoma atgaivinti, iš naujo pagaminti tam tikrus archeologinius objektus, patikrinti jų paskirtį. Šiuolaikinis žmogus dažnai daro išvadas apie tam tikrus artefaktus, remdamasis šiuolaikine patirtimi, todėl gali būti klaidų. Eksperimentinė archeologija yra vienas iš būdų išbandyti tuos įrankius tokiomis aplinkybėmis kaip anuomet. Klubas orientuojasi į viduramžių laikotarpį, šiuo metu daugiau atsiranda ir renesanso. Daugiausia dėmesio skiriame istoriniams šokiams ir kostiumų atkūrimui.
Kaip pavyksta suderinti tokias skirtingas įvairias veiklas?
Na, iš tikrųjų, veiklos yra visiškai skirtingos. Šiuo metu aš gilinuosi į informatiką, skaitmeninius, šiuolaikinius dalykus, tai sąsajų mažai. Tačiau, jos visos yra persipynusios. Jeigu sėdžiu ir rašau straipsnį, atlieku tyrimą, tai fone skamba renesanso, baroko arba viduramžių muzika ir per tą laiką galiu atsirinkti tinkamą muziką šokiams. Viena veikla padeda pabėgti nuo kitos. Nors informacinės technologijos yra mano gyvenimo dalis, dalyvaujant viduramžių festivaliuose galima nuo viso to pabėgti. Kai kur netgi draudžiama naudotis mobiliuoju telefonu ir, pavyzdžiui, viduramžiais moterys nenešiodavo auskarų, tai net ir juos tenka išsisegti. Palieki visą savo ryšį su šiuolaikiniu pasauliu.
Kas yra Jūsų gyvenimo variklis?
Mama ir močiutė. Nes mano mama, ji būdavo visur, bet tik ne namuose, vis kažką veikdavo. Mano močiutė, jai dabar yra 96 metai, tai ji irgi būna visur, tik ne namuose. Jos abi labai aktyvios ir veiklios moterys, aš tiesiog neturėjau pasirinkimo būti kitokia. Vaikas augdamas perima įpročius, tėvai, aplinka suformuoja jo tolimesnį elgesį. Aš mačiau tokį moters modelį namuose ir jis mane įkvepia.
Su kitais KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytojais, susipažinti galite čia: shmmf.ktu.edu/destytojai
