Edukologas, stažavęsis Lietuvos ir užsienio organizacijose, gilinasi į švietimo sistemos vadybos, lyderystės klausimus, dirba su įvairių organizacijų lyderiais. Gintautas spėja dirbti ne tik akademiniame, bet ir privačiame sektoriuje. Nuo 2018 m. yra vyrų futbolo klubo „Žalgiris“ viceprezidentas. Nuo 2009–2010 m. sezono iki dabar yra Kauno „Žalgirio“ mokslinis konsultantas: dirba su „Žalgirio“ krepšininkais, ugdo jų lyderių savybes.
Lyderiu gimstama ar tampama?
Lyderiu tampama, visos lyderystės savybės yra išugdomos. Kartais sakoma, kad vaikai jau nuo mažumės yra lyderiai, tačiau taip yra todėl, kad vieniems aplinka sudaro sąlygas tokioms savybėms ugdytis nuo vaikystės, o kitiems jas užslopina. Šiais laikais, kai yra tiek galimybių tobulėti įvairiose srityse, lyderystės tikrai galima išmokti. Temperamentas yra įgimtas dalykas, bet lyderystė ne. Lyderiais gali būti visi – flegmatikai, cholerikai, melancholikai ar sangvinikai. Visi žmonės turi lyderio savybių, tik ne visi moka jas išryškinti, ir mėgautis tuo, ką jie daro. Svarbiausia, kad žmogus pats neįgautų komplekso, kad kažko negali dėl aplinkos spaudimo.
Papasakokite apie „Žalgirio“ vadybinę pusę? Kokia lyderystė yra krepšinyje?
„Žalgirio“ organizacija tobulina savo veiklą nuolatos, jos nariai stengiasi kiekvieną dieną būti nors truputėlį geresniais nei buvo vakar. Dirbu ir su buvusiais „Žalgirio“ krepšininkais, kurie žaidžia kitose šalyse: Mantas Kalnietis ir Mindaugas Kuzminskas – Rusijoje, Artūras Gudaitis – Italijoje. Tenka ugdyti ir Žalgirio dublerius. Lyderystė nėra baigtinis procesas, tai nuolatinis darbas su savimi, nuolat atsiveria nauji lygiai, nauji klodai. Krepšininkai – kaip kareiviai. Jie kiekvienose rungtynėse stoja į mūšį. Yra dvi armijos ir jos 40 min. kovoja dėl pergalės: treneriai, kaip karvedžiai, koreguoja taktiką ir savo komandos sudėtį lyg tikrame mūšyje. Krepšinyje lyderystė yra kitokia nei kitose sporto šakose ar gyvenimo situacijose. Apskritai, lyderystė stipriai priklauso nuo aplinkos, kurioje yra veikiama. Komandoje reikia vienokių lyderių, mokykloje – kitokių. Mane žavi aplinka, kurioje yra daugiau tikrumo. Kai surenki ambicingus žmones, tokius kaip Šaras, kurie nebijo autoritetų, nebijo kietesnių antpečių (vardas, pinigai, titulai), tada gali ateiti į mūšį ir laimėti prieš geriausius. Apsimetimo ten nėra. Suformuoti tikrą komandą, atrasti sinergiją nėra taip paprasta. Krepšinio aikštelėje ir už jos ribų vyrauja tie patys komandiniai santykiai. Jie yra viena jėga, vienas kūnas, jie pasiaukotų vienas dėl kito. Komanda yra kaip dėlionė, jie negali lipti vienas kitam per galvas, jie tik gali papildyti vienas kitą ir būti tos dėlionės dalimi.
Kokie yra studentai, su kuriais dirbate?
Aš neskirstau jaunimo į jokias kartas, X, Y, Z. Visos kartos yra nuostabios. Taip, jie auga skirtingose aplinkose, bet visi jie faini, įdomūs. Esu labai atviras, su studentais bendrauju ir užklasinėje veikloje. Jie konsultuojasi karjeros, gyvenimo klausimais, kiek galiu, aš jiems visiems patariu. Niekada nesakau, kad aš skubu. Jei jie ateina iki manęs, vadinasi reikia. Svarbiausios jaunimo vertybės – tikslo turėjimas, žinojimas, ko nori, užsispyrimas siekti to tikslo, mokėjimas mokytis, nes jeigu moki mokytis, išmokti gali labai daug. Ir, aišku, žmogiškumas, santykis su kitais žmonėmis. Žmonės per daug įnikę į konkurenciją su kitais. Ilgainiui tai ima slėgti. Geriausia yra tobulėti konkuruojant su savimi. Konkuruok su savimi, kad šiandien būtum truputėlį geresnis nei vakar, o rytoj – geresnis nei šiandien.
Su kitais KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytojais, susipažinti galite čia: shmmf.ktu.edu/destytojai
