Kilęs iš Vokietijos, įgijo politikos mokslų daktaro laipsnį Briuselio laisvajame universitete. Atlieka tyrimus daugiausia aplinkosaugos, technologijų ir energetikos politikos srityse, ypač gilinasi į tarptautinių institucijų ir globalaus valdymo klausimus. Domisi plataus masto technologijomis, kurios padėtų pasaulinei klimato sistemai ir užkirstų kelią globaliniam atšilimui.
Kuo šiuo metu užsiimate ir kuri iš veiklų užima daugiausiai Jūsų laiko?
Pagrindinė mano mokslinių tyrimų sritis yra pasaulinė aplinkos apsaugos politika, ypač su tuo susiję technologiniai klausimai. Pavyzdžiui, šiuo metu stengiuosi atrasti būdus, kuriais galiojantys tarptautiniai aplinkos apsaugos susitarimai galėtų aprėpti naujas biotechnologijos rūšis, ieškau teisinių spragų šiuose susitarimuose, taip pat priemonių, galinčių užtikrinti teisingą ir veiksmingą tarptautinį reguliavimą. Fakultete dėstau modulį apie Europos Sąjungą ir tvarų vystymąsi. Daugiausia savo laiko skiriu mokslui, o likusį praleidžiu dėstydamas ir rašydamas prašymus finansinėms dotacijoms, kitaip tariant, rengiant projektų paraiškas.
Kas ir kodėl yra Jūsų herojai realiame pasaulyje?
Tikriausiai visi, kurie remiasi savo moralinėmis vertybėmis ir normomis, net ir tada, kai tai nėra patogu. Pavyzdžiui, pažįstu tokių klimato tyrėjų, kurie kategoriškai atsisako keliauti lėktuvu paprasčiausiai dėl to, kad šis išskiria daug anglies dioksido dujų. Taigi, vietoje 2 valandų skrydžio jie renkasi 20 valandų kelionę traukiniu. Norėčiau, kad daugiau žmonių (tarp jų ir aš) taip elgtųsi – ne tik kalbant apie klimato kaitą, bet apskritai.
Kas Jus motyvuoja, įkvepia?
Manau, esu nusivylęs idealistas – pasaulyje matau daug blogio ir netobulumo, tačiau vis tiek tikiu žmonių kūrybingumo ir bendradarbiavimo galia. Net jei akademinė veikla realiam pasauliui, deja, neturi didelio poveikio, manau, kad tyrimai ir ypač švietimas gali, kad ir pamažu, bet tikrai prisidėti prie teigiamų socialinių pokyčių atsiradimo. Mokslinius projektus kurti mane įkvepia koks nors abstraktus, teorinis susidomėjimas tuo, kaip veikia (arba neveikia) institucijos, organizacinės sistemos, taip pat vis dažniau ieškau sprendimų problemoms konkrečioje politikos srityje mažinti.
Kokie maži žingsniai, apie kuriuos, galbūt, niekada nepagalvojome, bet kiekvienas galėtume žengti, galėtų padėti aplinkai?
Pavyzdys mažo žingsnio, kuriančio stiprų poveikį, yra mėsos atsisakymas. Arba bent jau jautienos pakeitimas vištiena. Tai provokuoja spartesnius teigiamus poslinkius klimato srityje ir neišvengiamą kaitą žemės ūkio sistemoje visame pasaulyje!
Kokių dar pomėgių turite?
Jau daugiau nei 12 metų, radęs laiko, kuriu elektroninę muziką. Pradėjau visai netikėtai, paskatintas draugo. Taip pat mėgstu skaityti įvairią literatūrą, visiškai nesusijusią su mano darbo sritimi, tačiau ne visada tam turiu tiek laiko, kiek norėčiau.
Kokia Jūsų nuomonė apie šiuolaikinį jaunimą?
Nenoriu atrodyti kaip koks senjoras, kuris skundžiasi dėl šiuolaikinio jaunimo, tačiau norėčiau, kad daugiau jaunų žmonių susidarytų teigiamą požiūrį į mokymąsi ir intelekto vystymą, nes pasaulis kur kas įdomesnis ir labiau stebinantis, nei, mano manymu, jie kartais galvoja.
Su kitais KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytojais, susipažinti galite čia: shmmf.ktu.edu/destytojai
