Think, do, be positive. Tokiu moto vadovaujasi KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytoja Audronė Daubarienė. Tiesa, tik taip apibūdinti šią asmenybę būtų per siaura, nes ji taip pat yra fakulteto tarptautinių ryšių koordinatorė, profesionali vertėja, Lingvistikos ir vertimo studijų krypčių komiteto vadovė, aktyviai dalyvauja KTU esančio EDU_lab centro veiklose. Taip pat dėsto su studentų mokymosi kompetencijos lavinimu susijusius modulius įvairiuose fakultetuose.
„Šiandien mokymasis yra orientuotas į studentą – dėmesio centre yra studentas, o dėstytojas yra greta, nukreipia studentą teisinga linkme.“
Ar galite trumpai papasakoti apie save?
Esu kaunietė, VU studijavau anglų kalbos filologiją, KTU baigiau sociologijos doktorantūrą. KTU (tuometiniame Kauno Politechnikos institute) pradėjau dirbti dar studijų metais. Šiame universitete aš „užaugau“, esu dirbusi įvairiose pareigose – nuo lingafoninio kabineto laborantės, kai buvau studentė, iki prodekanės buvusiame Humanitarinių mokslų fakultete, kai jau dirbau pedagoginį darbą.
Kokia veikla užsiimate, ką dėstote KTU, kas užima daugiausiai laiko?
Šiuo metu esu dėstytoja, Lingvistikos ir vertimo studijų krypčių komiteto vadovė, fakulteto tarptautinių ryšių koordinatorė. Labai sunku pasakyti, kuri iš veiklų užima daugiausia laiko, nes jos visos susijusios su studijomis, dažnai yra persipynusios.
O dalykai, kuriuos dėstau, yra susiję su mano profesinėmis veiklomis. Dėstau nuoseklųjį vertimą Technikos kalbos vertimo bakalaurams, nes vertimas žodžiu yra ta mano profesinė sritis, kurią studijavau ir vėliau mokiausi iš savo kolegų Kaune ir užsienyje.
Kitas modulis, kurį dėstau, yra „Viešasis kalbėjimas“. Šį modulį parengiau anglų kalba, kai kūrėme Naujųjų medijų kalbos bakalauro programą, kuri yra dėstoma angliškai. Į viešąjį kalbėjimą mane atvedė profesinės veiklos – vertimas žodžiu, darbas, susijęs su vadovavimu – tai natūraliai reikalauja viešojo kalbėjimo žinių ir įgūdžių. Todėl, kai atsirado galimybė sukurti tokį modulį, šio darbo ėmiausi su dideliu entuziazmu.
Šį pavasarį pradėjau dėstyti dar vieną modulį anglų kalba – „Tarpkultūriniai dialogai“. Jį „paveldėjau“ iš anapilin iškeliavusios gerbiamos kolegės, profesorės Vilmantės Liubinienės. Sociologijos studijos, kasdieninis darbas su tarptautiniais studentais, ilgametis dalyvavimas tarptautiniuose studijų projektuose buvo puikus pagrindas imtis dėstyti šį modulį.
Kadangi aktyviai dalyvauju EDU_Lab Mokymo ir mokymosi kompetencijų centro veikloje, kur rengiame ir vedame dėstytojų didaktinių kompetencijų tobulinimo mokymus, „Studijų įvado“ moduliuose įvairiuose fakultetuose dėstau vieną kompetenciją anglų kalba – mokėjimą mokytis.
Minėjote, kad esate įsitraukusi į EDU_lab centrą, orientuotą į dėstytojų didaktinių kompetencijų tobulinimą. Ką dėstymo proceso kaita, naujų metodų taikymas, suteikia dėstytojo ir studento santykiui?
Labai džiaugiuosi, kad KTU turime EDU_Lab‘ą ir didžiuojuosi, kad esu jo komandos narė. Visada prisimenu save kai dar buvau studentė ir mokymo bei mokymosi metodų monotoniją. Kaip viskas pasikeitė! Šiandien mokymasis yra orientuotas į studentą – dėmesio centre yra studentas, o dėstytojas yra greta, nukreipia studentą teisinga linkme. Taikome aktyvaus mokymosi metodus, kai studentai tyrinėja, atranda, taiko žinias.
Esate vertėja žodžiu, domitės nuosekliuoju vertimu. Smalsu, kas paskatino rinktis šią veiklą? Kas Jus šioje srityje labiausiai žavi?
Kalbant apie mano vertėjos žodžiu veiklą, (vertėjauju įvairiuose renginiuose, mokymuose), mane traukia nuolatinis iššūkis, netgi, sakyčiau, versdama žodžiu gaunu tam tikrą adrenalino dozę. Nepaisant to, kad, atrodo, atlikti visi namų darbai, niekada negali prognozuoti, kaip seksis procesas, kada atsiras netikėtumų. Verčiant žodžiu, be kalbinio pasirengimo yra labai svarbu asmeninės savybės: greita reakcija, lankstumas, streso valdymas. Be abejo, patirtis irgi yra labai svarbus faktorius.
Kaip dėstytojai, ar yra koks dėstymo modelis, principas, kuris Jums atrodo priimtiniausias, vertingiausias ruošiant rytojaus humanitarus?
Manau, kad vieno dėstymo modelio nėra. Svarbiausia nepamiršti, kad dėmesio centre yra studentas, jo mokymasis. Šiuolaikinių humanitarinių mokslų studijos susiduria su egzistencine krize, kai dauguma stojančiųjų yra orientuoti į studijas, kurias baigus yra labai aiški profesinė veikla. Ką mes akcentuojame ruošiant rytojaus humanitarus? Akcentuojame mokymosi visą gyvenimą būtinybę, kritinio mąstymo gebėjimus, profesionalias lingvistines žinias ir gebėjimus. Naujosios technologijos, pvz., didieji kalbų modeliai, keičia lingvisto ir vertėjo darbo pobūdį. Rytojaus humanitaras geba valdyti technologijas, jos tampa kasdieniais darbo įrankiais. Reikalingos ekspertinės žinios, kuriomis remiantis vertintume ir valdytume turinį, gautą tų įrankių pagalba. Tokios ekspertinės žinios įgyjamos studijuojant humanitarinius mokslus.
Kokiomis veiklomis užsiimate laisvu laiku?
Man visada buvo aktualu asmeninis tobulėjimas: jogos praktika, kaip ji veikia kūną ir sielą, budizmo filosofija padėjo giliau suprasti apie priežastį ir pasekmę, intensyvus gyvenimo ritmas ir darbų gausa paskatino domėtis laiko valdymu. Kaip daugelis, mėgstu keliauti. Jau ne vienerius metus vasarą vykstu atostogauti į Provansą, kur galiu pasinerti į kultūrinį gyvenimą, dalyvaudama Festival d’Aix-en-Provence, Festival d’Avignon, Festival de La Roque-d’Anthéron festivaliuose, aplankydama gražius miestelius ir, žinoma, pasidžiaugdama jūra ir saule.
Su kitais KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytojais susipažinti galite čia: shmmf.ktu.edu/destytojai
