Pastaruoju metu Lietuvoje nemažai diskutuojama apie socialinį modelį, galimus pokyčius švietimo sistemoje, ekonomikos skatinimą, sprendimus, reikalingus sveikatos priežiūros sistemoje, ir kitus kasdienį eilinio piliečio gyvenimą veikiančius dalykus.
Tiek daug diskusijų „kaip ir ką daryti“, o tiek mažai „vardan ko mes tai darome“ ir „koks gi tikrasis siekiamas rezultatas“. Stipri ekonomika? Ne. Efektyvi sveikatos sistema? Ne. Visiems prieinamas aukštasis mokslas? Irgi ne. Ekonomika, sveikata, išsilavinimas – tai tik priemonės, kurių nereikėtų painioti su tikraisiais tikslais. Tikrasis siekiamas rezultatas – laimė ir visų žmonių gerovė.
Jungtinės tautos 2012 m. nusprendė kovo 20-ąją paskelbti tarptautine laimės diena. Šią dieną viso pasaulio valstybių vadovams primenama, kad visų politinių sprendimų galutinis tikslas – žmonių laimė. O šioji galima tik darniai besivystančioje visuomenėje, kurioje visi turi vienodas galimybes ugdyti ir atskleisti savo gebėjimus.
Ko reikia žmonėms, kad būtų laimingi? Kas turima galvoje kalbant apie geresnį gyvenimą? Ar žmonėms Lietuvoje reikia tokių pačių dalykų, kaip ir kitose pasaulio šalyse? Ir, ar žmonės yra realiai patenkinti tuo, ką laiko pačiais svarbiausiais dalykais savo laimei?
Atsakymų gali būti įvairių. Mokslininkai ir tarptautinės organizacijos atlieka įvairius palyginamuosius tyrimus. Dažniausiai gerovė matuojama įvertinant objektyviuosius visuomenių ar bendruomenių raidos rodiklius, tokius kaip gyventojų pajamos, išsilavinimo lygis, mirtingumas. Nė kiek nemažiau svarbu ir pačių gyventojų nuomonė – ar jie jaučiasi patenkinti gyvenimu, savo sveikata, išsilavinimu, darbu. Ir svarbiausia – ar jaučiasi laimingi.
Šiame tekste aptarsiu kelių tyrimų duomenis apie tai, ko Lietuvos gyventojams reikia, kad būtų laimingi.
Stiprus šešetas – tiek lietuviai vertina savo laimės jausmą
Pradėkime nuo klausimo, ar Lietuvos gyventojai yra laimingi. 2013 m. Lietuvoje buvo atlikta apklausa (Europos socialinis tyrimas; tyrimą Lietuvoje koordinuoja KTU mokslininkai, Duomenų analitikos studijų programos dėstytojai), kurios metu gyventojai buvo paprašyti 10-ies balų skalėje įvertinti savo laimės jausmą.
Lietuvos gyventojai savo laimę vertino labai vidutiniškai, t.y. tik 6–7 balais (vidurkis 6,6). Palyginus su kitomis Europos šalimis, tai – gana prastas rezultatas. Štai Danijos gyventojai savo laimę vidutiniškai vertina 8,4 balais, Norvegijos gyventojai – 8,2 balais, Šveicarijos – 8 balais, Vokietijos – 7,7 balais, o Lenkijos – 7,3 balais. Lietuvos gyventojų laimės jausmas panašus kaip Albanijos ir Portugalijos gyventojų (vidurkis 6,5 balai) bei Čekijos gyventojų (vidurkis 6,7 balai).
Stiprus šešetas vertinant savo laimę – tai rimtas signalas, rodantis, jog esminis visos visuomenės pastangų tikslas – laimė ir visų žmonių gerovė – nėra pasiektas.
Ko reikia žmonėms, kad būtų laimingi? Sociologai ir psichologai čia jus įtrauktų į gilią diskusiją. Trumpai – kad būtų pasiekiama ir įgyvendinama tai, kas žmogui svarbu asmeniškai, kad dažniau lankytų teigiamos emocijos, kad jaustume savo kasdienės veiklos prasmę ir būtume už tai vertinami, kurtume prasmingus socialinius santykius. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimą, pasiremdama ne socialinėmis teorijomis, o pačių gyventojų nuomonėmis.
Sveikata – didžiausia vertybė
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ėmėsi „Geresnio gyvenimo“ iniciatyvos. Iniciatyvos kūrėjai teigia, kad gyvenimas – kur kas daugiau nei vien šalta statistika apie šalies pajamas ir užsibrėžė surinkti įvairių pasaulio šalių gyventojų nuomones apie tai, kas jiems svarbiausia gyvenime.
Paveiksle matomas rezultatas – Lietuvos gyventojų atsakymai, apie tai, kas jiems svarbiausia gyvenime. Palyginimui pateikiami kaimynės Lenkijos gyventojų atsakymai.
Lietuvos gyventojams (apklausa daugiau atspindi jaunesnių Lietuvos gyventojų nuomones) svarbiausia – sveikata ir išsilavinimas. Tai – fundamentalūs dalykai, atveriantys geresnes gyvenimo galimybes ir „auginantys“ pasitenkinimą bei laimės jausmą. Lenkai svarbiausiu dalyku nurodė pasitenkinimo gyvenimu jausmą.
Lietuvos gyventojams akivaizdžiai svarbesnės yra vertybės, susijusios su bendra gyvenimo kokybe, o ne materialine padėtimi. Apklausos dalyvių nuomone, pajamos ir darbas rikiuojasi 7-oje ir 8-oje vietoje pagal svarbumą.
[[{„fid”:”10477″,”view_mode”:”default”,”fields”:{„format”:”default”,”field_file_image_alt_text[und][0][value]”:””,”field_file_image_title_text[und][0][value]”:””},”type”:”media”,”attributes”:{„style”:”height: 251px; width: 640px;”,”class”:”media-element file-default”}}]]
Pav. 1. Gyvenimo kokybės kriterijų sąrašas (EBPO „Geresnio gyvenimo“ iniciatyva)
Lietuvos gyventojams svarbios ir žaliosios vertybės – jie ketvirtuoju prioritetu nurodė aplinką (lenkai ją paminėjo tik 9-oje vietoje). Kokybiška, sveika natūralioji ir gamtinė aplinka yra svarbi Lietuvos gyventojams. Tikėtina, kad tai susiję su mūsų baltiškosios kultūros palikimu, sovietmečiu savitai aktualizuotu, atgimimo laikotarpiu stipriai plėtotu „Žalios Lietuvos“ vaizdiniu.
Patys svarbiausi dalykai – nedžiugina
Kitas svarbus klausimas: ar lietuviai realiai patenkinti tais dalykais, kuriuos jie laiko svarbiausiais savo gyvenime? Antrame paveiksle greta Lietuvos gyventojams svarbių gyvenimo kokybės aspektų pateikiu ir pasitenkinimo duomenis.
[[{„fid”:”10478″,”view_mode”:”default”,”fields”:{„format”:”default”,”field_file_image_alt_text[und][0][value]”:””,”field_file_image_title_text[und][0][value]”:””},”type”:”media”,”attributes”:{„style”:”height: 298px; width: 640px;”,”class”:”media-element file-default”}}]]
Pav. 2. Gyvenimo kokybės kriterijų sąrašas ir Lietuvos gyventojų pasitenkinimas įvairiomis sritimis, 2013
Mažiausiai mūsų šalies gyventojai yra patenkinti sveikata, išsilavinimu ir pajamomis. Kita vertus, du iš šių kriterijų – sveikata ir išsilavinimas – gyventojų vadinami pačiais svarbiausiais dalykais. Įtampos ir nerimo priežastis nesunkiai suvokiama.
Straipsnyje pristatyti rezultatai veda prie išvados, kad Lietuvos gyventojų laimės jausmas nėra stiprus, nes nesutampa lūkesčiai ir individualiai suvokti pasiekimai svarbiausiomis laikomose gyvenimo srityse, tokiose kaip sveikata, išsilavinimas ir pajamos.
Lūkesčių ir realybės neatitikimas
Sociologinis žvilgsnis šį atsakymą kiek išplėstų. Svarbu ne tik ir ne tiek individuliai formuojami lūkesčiai ir individualūs pasiekimai, bet kolektyviai konstruojami lūkesčiai ir socialinis kontekstas. Lūkesčiai susiję su tuo, kas tam tikroje kultūroje laikoma normaliu arba pageidautinu standartu.
Kultūrinė integracija Lietuvoje įvyko gana sparčiai – išsilavinusi ir daug keliaujanti tauta netruko pamatyti ir įvertinti, o tuo pačiu ir geisti aukščiausio išsivystymo šalims būdingos gerovės standarto. Juk trokštame ne šiaip išsilavinimo, bet aukščiausios kokybės ir perspektyvioms profesijoms ruošiančio išsilavinimo. Tikimės pajamų, kurios leistų „čia ir dabar“ kurti patogią buitį, tenkinti kultūrinius poreikius, keliauti ir tuo pačiu metu leistų pasirūpinti savo ateitimi taupant ar investuojant.
Gyvenimo būdo standartai ir jų troškimas paplinta žymiai greičiau, nei vystosi ekonominė ar kitos socialinės sistemos. Pridėkime dar tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais Lietuva vystėsi milžiniškais šuoliais, tad natūraliai liko vystymosi duobių. Vystymosi duobės – tai neatitikimai tarp skirtingu tempu besivystančių kultūrinės (susijusi su lūkesčiais), ekonominės (susijusi su realiomis pajamomis), bei socialinės (susijusi, pvz., su realiomis išsilavinimo galimybėmis) sistemų.
Straipsnį reikėtų ir galima užbaigti pozityvia žinia. Kaip rodo Europos socialinio tyrimo apklausų rezultatai, Lietuvos gyventojų laimės jausmas nuosaikiai auga. 2009 m. laimės jausmas vidutiniškai vertintas 6,3 balais, 2011 m. – 6,2 balais (ekonominės krizės laikotarpio pabaiga), o 2013 metais laimės jausmas vertintas jau 6,6 balais.
Šaltiniai:
OECD. „How’s Life? 2013: Measuring Well-Being.” (2011). Prieiga internete: DOI:10.1787/9789264201392-en
Butkevičienė, Eglė et al. Socialinė politika IV, 2013 m. spalis – lapkritis, 2 leidimas = Social Policy IV, October – November 2013, edition 2: LiDA [platintojas], 2015. (Kaunas : Kauno technologijos universitetas, 2013). (SPS: Lietuvos socialinių problemų stebėsena). Prieiga per: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_SPS_0272
Doc. dr. Audronė Telešienė yra KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto bakalauro studijų programos Duomenų analitika dėstytoja
