Visame pasaulyje kovas – Frankofonijos mėnuo. Jį ypač nuoširdžiai ir aktyviai švenčia Kauno technologijos universiteto (KTU) Prancūzų kultūros centras, kviečiantis kauniečius į įvarius prancūzų kultūrą skleidžiančius renginius, trunkančius visą kovo mėnesį, jau penkioliktus metus iš eilės. Šiemet Frankofonijos mėnuo iškilmingai pradėtas skambant muzikai.
KTU Auloje susirinkusius svečius pasveikino KTU Prancūzų kultūros centro direktorė Birutė Strakšienė, Jean-Marie Sani, Prancūzijos ambasados patarėjas bendradarbiavimo ir kultūros reikalais ir Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius, ypatingai besidžiaugiantis muzikiniu renginio aspektu. Prancūzų kalbos žinias pademonstravo ir KTU Socialinių, Humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, pavadinęs visą Frankofonijos mėnesį kultūriniu restoranu, kur, tarp gausybės renginių, kiekvienas gali išsirinkti sau labiausiai patinkantį ir juo mėgautis. Ir tai tiesa – Frankofonijos mėnesio renginiai leidžia pažinti Prancūzijos ir prancūziškai kalbančių šalių kultūras, o jos tikrai gali daug pasiūlyti įvairių sričių atstovams. Paskaitos apie kiną, istoriją, literatūrą, kulinariją ir dailė, pristatomos lietuviškai arba verčiamos į lietuvių kalbą, kvies visus susidomėjusius ir karaliaus KTU SHMM fakultete visą kovo mėnesį.
Šių metų Frankofonijos mėnesio atidarymo renginys buvo paskirtas muzikai. Susirinkusiuosius iš žiemos miego žadino Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“ (meno vadovas Ksaveras Plančiūnas). Choras atliko prancūzų kompozitoriaus Gabrieliaus Forė kūrinį „Žano Rasino iškilminga giesmė op. 11“.
Tačiau didžiausias klausytojų dėmesys buvo skirtas kompozitoriui Giedriui Kuprevičiui ir jo pamąstymams tema „Kitoks Ravelis“, kurie buvo skirti paminėti Moriso Ravelio 80-osioms mirties metinėms.
„Tai yra kompozitorius, kupinas paslapties ir labai keistų užuominų. Sunku suprasti, kada jis juokiasi, kada ironizuoja, kada stačiai tyčiojasi. Toks yra Morisas Ravelis“, – teigė G. Kuprevičius.
Nors salėje skambėjo vien prancūziška muzika, paklaustas, kurios šalies, Prancūzijos ar Lietuvos, muzika jam artimesnė, kompozitorius nenorėjo išsirinkti vienos. Tačiau tai suprantama, nes muzika yra tarsi kalba, kuria kalba visas pasaulis, kuri padeda pažinti kitas kultūras ir jas vienija, todėl išskirti tik vieną būtų tiesiog nesąžininga.
Renginio metu klausytojus džiugino klarnetisto Stasio Makštučio, studijuojančio Liono Muzikos akademijoje atliekami K. Debiusi ir F. Pulenko kūriniai. Jam akomponavo mama Jolita Makštutienė.
Sėkmingas atidarymas paklojo taką tolesniems renginiams, kur kauniečių lauks garbingi svečiai ir bus gvildenamos įdomios temos, padėsiančios pagilinti savo žinias apie frankofoninių šalių kultūrą.
