Dr. Florian Rabitz – vyriausiasis mokslo darbuotojas KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo grupėje „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis”.
Pasaulinis atšilimas sparčiai intensyvėja. Remdamasi Paryžiaus klimato susitarimu, tarptautinė bendruomenė nutarė imtis visko, kad iki šio amžiaus pabaigos pasaulinė oro temperatūra neviršytų 1,5 ℃ atšilimo ribos, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Tačiau tai, kas turėjo nutikti ne vėliau kaip kitame amžiuje, galimai nutiko jau šiemet – mokslininkai svarsto, ar pasaulis jau pasiekė užsibrėžtą 1,5 ℃ ribą. Siekiant kontroliuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pasaulis susiduria su sunkumais – vis dažniau svarstoma galimybė imtis potencialiai pavojingų technologinių intervencijų, kuriomis būtų galima dideliu mastu kištis į klimato sistemą.
Šios technologijos, vadinamos Saulės geoinžinerija (angl. Solar Geoengineering) arba Saulės spinduliuotės modifikavimu (angl. Solar Radiation Modification), paveiktų mūsų planetos albedą. Užblokuojant dalį Saulės šviesos ir neleidžiant jai pasiekti planetos paviršiaus, atsiranda galimybė kontroliuoti temperatūros kilimą net ir tuo atveju, jei pasaulio ekonomika nebūtų sparčiai ir
visapusiškai dekarbonizuota, nors priešingu atveju tai būtų būtina.
Dr. Florian Rabitz
Šiuo metu diskutuojama apie vieną iš Saulės geoinžinerijos technologijų – dirbtinių debesų kūrimą. Kitas variantas – aerozolio pirmtakų (prekursorių) įpurškimas į stratosferą reaktyviniais lėktuvais, siekiant sukurti atspindinčiųjų dalelių barjerą, kuris nukreiptų Saulės šviesą nuo Žemės.
Bandymai rodo, kad šie metodai gali būti sėkmingi, siekiant suvaldyti sparčiai augančią klimato temperatūrą.
Sparčiai vystosi technologijos, auga komercinis susidomėjimas.Rizikos, susijusios su Saulės geoinžinerija, yra milžiniškos. Pavyzdžiui, galimas neigiamas pasaulinis poveikis biologinei įvairovei, hidrologiniam ciklui, maisto sistemoms, rūšių migracijos dėsniams, ozono sluoksniui. Taip pat esama ir politinės rizikos. Visų pirma, Saulės geoinžinerijos technologijos susilpnintų žmonių pastangas panaikinti antropogeninį (žmogaus sukeltą) šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, o tai ir yra pagrindinė klimato kaitos priežastis. Šios technologijos taip pat gali lemti naujų politinių konfliktų ir geopolitinių varžybų atsiradimą.
2023 metais Europos komisija kreipėsi į Mokslinių konsultacijų mechanizmą, kad šis ištirtų Saulės geoinžinerijos poveikį valdymui. Prie šio tyrimo prisidėjo ir vyriausiasis KTU mokslo darbuotojas Florian Rabitz. Mokslininkų tyrimas atskleidė daugybę neaiškumų ir rizikų, sietinų su galimu Saulės geoinžinerijos technologijų naudojimu. Tyrime taip pat svarstomos įvairios politinės šios technologijos reguliavimo galimybės. Remiantis minėtu tyrimu (apie jį daugiau sužinoti galite čia: https://scientificadvice.eu/advice/solar-radiation-modification/), vyriausiųjų mokslinių patarėjų grupė siūlo Europos Komisijai paskelbti europinį moratoriumą (draudimą) Saulės geoinžinerijai vystyti ir vykdyti didelio masto eksperimentus lauke. Grupė taip pat rekomenduoja Europos Komisijai dirbti ties panašių susitarimų įgyvendinimu tarptautiniu lygmeniu.
Tyrimo duomenys gauti tuo metu, kai politinis ir ekonominis susidomėjimas šių rizikingų technologijų vystymu vis auga ir kai pastangos jas kontroliuoti tarptautiniu mastu vis dažniau susiduria su naftą išgaunančių valstybių pasipriešinimu. Tikėtina, tokios šalys mano, kad Saulės geoinžinerija yra būdas pratęsti naftos ir gamtinių dujų gamybą ir pardavimą ateityje, nes tai būtų neįmanoma kitu atveju. Pasaulinė klimato kaitos politika ir taip yra pakankamai sudėtinga, to niekaip nepalengvintų nepaprastai galingos technologinės intervencijos su reikšmingomis aplinkosauginėmis ir politinėmis rizikomis. Todėl draudimas Europai ir visam pasauliui naudoti Saulės geoinžinerijos technologijas būtų apdairiausias sprendimas.
