Dar prieš kelis dešimtmečius vertėjų ir kalbos specialistų darbas atrodė visiškai kitaip nei šiandien. Vertimai buvo įrašomi į diktofonus, o asistentai spausdindavo tekstus naudodamiesi spausdinimo mašinėlėmis. Tai buvo lėtas, daug pastangų reikalaujantis procesas. Šiandien situacija iš esmės pasikeitė – technologijos transformavo kalbos industriją iš pagrindų.
Kasmetinėje KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete vykstančioje konferencijoje „Kalba dirbtinio intelekto amžiuje“ 2025 m. gegužės 8–9 d. Kaune susibūrė įvairių sričių specialistai diskutuoti apie dirbtinio intelekto įrankių taikymą įvairiose srityse, tarp jų – ir kalbos bei vertimo srityse.
Kalbos industrijoje – tobulėjančių technologijų gausa
Eglė Žilinskaitė, Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato atstovė Lietuvoje, teigia, kad, didėjant informacijos kiekiui, didėja ir vertimų apimtis, todėl naujos technologijos padeda vertėjams susitvarkyti su didėjančiu darbo krūviu.
Europos Komisijos Vertimo raštu generaliniame direktorate (VRGD) per metus išverčiama daugiau nei 2 milijonai puslapių. Šis didžiulis darbo kiekis būtų neįmanomas be technologinės pažangos. Mašininio vertimo sistemos, interaktyvūs elektroniniai žodynai, dirbtiniu intelektu (DI) grįstos paslaugos – nuo automatinių santraukų rengimo iki dokumentų analizės – jau yra kasdienė vertėjų darbo dalis.
Vertėjams ypatingą reikšmę turi bendra ES vertimo atmintis – duomenų bazė, kurioje šiuo metu sukaupta apie 2 milijardus sakinių. Kiekvieną dieną šis archyvas papildomas dar apie 400 000 sakinių – tai visų ES vertėjų sukurtas turinys. Toks kolektyvinis darbas ne tik spartina vertimo procesus, bet ir užtikrina vertimų nuoseklumą bei kokybę.
Viena iš technologinių naujovių, palengvinančių kalbos specialistų darbą, yra sakytinės kalbos transkribavimas – sakomas tekstas automatiškai paverčiamas rašytiniu tekstu visomis ES kalbomis. Ši funkcija yra ypač naudinga vertėjams, žurnalistams ir institucijoms, kai reikia greitai dokumentuoti susitikimus, spaudos konferencijas ar kitus įrašytus pranešimus.
Be to, ES kuriami DI įrankiai padeda paversti standartinį dokumentą turiniu, tinkamu skelbti interneto svetainėse ar socialiniuose tinkluose – sukurtas tekstas gali būti adaptuojamas taip, kad būtų įdomus, įtraukiantis ir lengvai skaitomas.
Ar vertimo industrija išliks?
Nors DI technologijos įsiveržė į kalbos ir vertimo sritį, tai nereiškia, kad vertėjų nebereikės. Priešingai – jų vaidmuo kinta ir tampa dar svarbesnis.
Renata Špukienė, kalbų technologijas kuriančios įmonės „Tilde IT“ vadovė, teigia, kad didieji kalbos modeliai (angl. Large Language Models) kol kas geriausiai veikia tik didžiosiomis kalbomis, o ypač anglų.
Įmonė kuria dirbtiniu intelektu grįstą kalbos modelį, kuris būtų pritaikytas daugiakalbei Europai ir padėtų užtikrinti aukštos kokybės automatinį vertimą mažosioms kalboms. Vis dėlto įmonės vadovė teigia, kad technologijų tikslumas vis dar priklauso nuo paties vertėjo patirties ir sprendimų.
Dažnai sklando mitai, kad DI verčia itin kokybiškai, vertėjai taps nereikalingi, galiausiai išliks tik anglų kalba, o visa kalbos sritis bus automatizuota. Realybė yra šiek tiek kitokia: DI rezultatai vis dar labai priklauso nuo įvesties duomenų ir žmogaus indėlio, ypač kai kalbama apie konfidencialius dokumentus, kurių negalima patikėti automatizuotiems įrankiams. Be to, didieji kalbos modeliai dar toli nuo idealaus tikslumo.
Dažnai baiminamasi ir automatizavimo procesų, nors iš tiesų jie atvers naujų darbo galimybių – atsiras didesnis kalbos duomenų analitikų, terminologų, kalbos technologijų specialistų poreikis. Nors šiandien apie 90 proc. DI apdorojamų duomenų yra anglų kalba, vis dažniau pripažįstamas poreikis tiksliems ir kokybiškiems duomenims įvairiomis kalbomis.
DI taikymas kalbų mokyme
Dirbtinio intelekto potencialas švietimo srityje yra didelis, ypač kalbos mokymo srityje, teigia dr. Aleksandra Łuczak, Kalbų centro direktorė Kozminskio universitete, Lenkijoje. DI gali padėti personalizuoti mokymosi procesą, adaptuoti užduotis pagal studento gebėjimus ar mokymosi stilių.
Šiandien DI įrankiai gali kurti tinklalaides ar netgi dainas pagal mokymo medžiagą. Tai –ypač aktualu kartai, kuri užaugo skaitmeninėje aplinkoje ir karantino metu mokėsi mokykloje nuotoliniu būdu. Šie studentai vertina trumpą, vizualią, interaktyvią mokomąją medžiagą ir dažnai patiria sunkumų išlaikant dėmesį ilgų paskaitų metu.
Nepaisant šių galimybių, pasak A. Łuczak, 2024–2025 metų duomenys rodo, kad DI dar nėra plačiai naudojamas kalbos mokyme. Tik maža dalis mokytojų ir dėstytojų kasdien taiko šiuos įrankius. Dauguma jų teigia, kad jiems trūksta žinių arba nesijaučia užtikrinti dirbdami su DI sistemomis.
—
