Kaip sukurti sėkmingą komunikacijos produktą, kuris yra ne tik naudingas visuomenei, bet jį taip pat galima lengvai parduoti? Pirmosios Lietuvoje 3 m. trukmės Kauno technologijos universiteto (KTU) bakalauro studijų programos „Komunikacija ir informacijos valdymo technologijos“ pirmakursiai studentai birželį pasitiko gindami savo sukurtus komunikacijos produktus, sprendžiančius realias klientų pateiktas problemas.
Komunikacijos produkto vystymo projekto metu studentai turėjo identifikuoti aktualias komunikacijos problemines sritis ar spręstinas užduotis ir išvystyti produkto idėją realiam klientui bei atlikti preliminarų jos darnumo vertinimą.
Dalyko dėstytoja dr. Audronė Telešienė teigia, kad studentai mokėsi labiausiai sėkmę lemiančių produkto kūrimo elementų – efektyvaus komandinio darbo ir inovatyvumo. „Studentai mokėsi dirbti komandose, rengti idėjų generavimo sesijas, ir dar svarbiau – kaip iš visų sugeneruotų idėjų atrinkti vieną konkrečią prasmingiausią idėją. Studentai atliko nemažai analizės, pvz. analizavo egzistuojančius panašius sprendimus, mokslo naujoves. Analitika yra labai svarbi dedamoji komunikacijos produktų kūrime. Šį semestrą pirmakursiai taikė jos tiek, kiek mokėjo, tačiau vėlesniuose semestruose teks mokytis daugiau tyrimo metodų ir analizės technikų“, – tvirtina A. Telešienė.
Dalyko metu studentai taikė Design Thinking (liet. Dizainu grindžiamo mąstymo) metodą, susipažindami su visais jo etapus. Suformavę komandas, studentai gavo skirtingas užduotis: kurti komunikacinius produktus tarptautiniam moksliniam projektui „Europos gyvybės mokslų ekosistemos“ (ELISE), Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentui ir KTU Komunikacijos departamentui. Tarp sukurtų produktų yra pasididžiavimą Lietuva skatinantys infografikai „Lietuva per 100 metų“, mokslo populiarinimo straipsniai, pasiūlymai „Lietuvos kario portreto“ patrauklumo didinimui ir 2018 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso komunikacijos projektas.
„Studentai turėjo ištirti kliento poreikius, parinkti tikslinę auditoriją, ištirti jos charakteristikas ir informacijos vartojimo įpročius“, – pasakoja dėstytoja.
„Norime, kad studentai baigę programą galėtų dirbti realiose situacijose, kurios kartais būna nuspėjamos, o kartais – pilnos įvairių iššūkių. Dalyko metu studentai atkartojo darbo rinkoje realiai veikiančių komandų darbą. Tuo pačiu jie mokėsi savo profesijos dalykų, pvz. mokslo komunikacijos, strateginės komunikacijos, duomenų žurnalistikos.“, – teigia A. Telešienė.
Sukurtus produktus vertino komunikacijos specialistai
Parengtus komunikacijos produktus studentai turėjo pristatyti ne tik savo bendrakursiams, bet ir nešališkiems vertintojams – komunikacijos mokslininkams ir praktikams. Pasak A. Telešienės, tokiu būdu studentai yra priversti išeiti iš komforto zonos ir gerai apgalvoti, kaip pristatyti savo produktą, kad jį būtų galima sėkmingai „parduoti“.
„Jeigu studentai pristato savo darbus tik jiems pažįstamoje aplinkoje, daug kas yra tarsi nutylima. Visi viską žino, tad yra patogiai pakalbama apie sėkmes ir pajuokaujama apie nesėkmes. Kai atsiranda nematytų žmonių, savo srities specialistų, studentai privalo pajausti klausytojus ir pritaikyti auditorijai savo kalbą. Tai yra labai naudingas išėjimas iš savo komforto zonos“, – teigia dalyko dėstytoja.
„Svarbu galvoti apie tai, ko nori auditorija“
Komunikacijos produktus kūrę studentai yra įsitikinę, kad sugalvoti naujų idėjų galima daug ir įvairių, tačiau jas įgyvendinti gali būti labai sudėtinga. Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų studentas Dobilas Dainys teigia, kad didžiausiais komunikacijos produkto kūrimo iššūkiais tapo komandinis darbas ir auditorijos poreikių bei informacijos vartojimo tyrimai.
„Vienas iš sunkiausių dalykų buvo tas, kad tu negali eiti iškart į darbą ir pradėti kurti tą produktą. Iš karto, kai išgirdau, ką čia reikės daryti, aš jau norėjau siųstis apps‘us ir daryti, o iš tiesų čia reikia praeiti begales etapų – išklausyti žmonių nuomones, jas perfiltruoti, visada kritiškai mąstyti, žiūrėti, kas tinka, kas netinka. Visas procesas yra labai ilgas, tačiau labai naudingas produkto prasme – jis gaunasi daug kokybiškesnis“, – apie kūrimo procesą pasakoja D. Dainys.
Studentas pabrėžia, kad analitikos taikymas produkto kūrimo procese jam buvo naujas, itin naudingas atradimas. „Aš visada mėgstu eiti ir daryti pagal tai, kokias žinias ir patirtį turiu, tuomet tai ir panaudoju. O čia gali savo žinias pamiršti, reikia galvoti tik apie tai, ko nori auditorija, ko jiems reikia, nes tikslas yra visai kitas“, – tvirtina D. Dainys.
Dalyko dėstytoja A. Telešienė teigia, kad šis projektas skatina studentus mąstyti „outside the box“ principu – nekonvenciškai, nestandartiškai, kūrybingai. „Norime, kad studentai išmoktų pamatyti dalykus, kurie nepastebimi iš pirmo žvilgsnio, kad gebėtų siūlyti idėjas neapribotas įprastinio žinojimo ir mąstymo šablonų. Pirmą žingsnį jie šiame modulyje žengė. Tikiuosi, kad kituose produkto vystymo moduliuose (o jų nusimato dar trys) studentų kūrybiškas mąstymas išryškės dar labiau“, – viliasi dėstytoja.
