Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminti produktai (NKP) –pranoksta Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus kokybės, saugos, augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus. Tokie produktai pasižymi ypatingomis savybėmis – natūralumu, maistingumu ir aplinkos tausojimo aspektais. 2019 metais išduoti sertifikatai 352 Lietuvos ūkio subjektams, užsiimantiems NKP gamyba. Su kiekvienais metais šalyje tokių produktų daugėja, o jų augintojai ir gamintojai įsitikinę, jog su laiku ir vartotojai tampa sąmoningesni – dažniau renkasi produkciją, kuri verta pasitikėjimo.
„NKP ženklas sako, kad tai yra vertingas sveikatai, kokybiškas produktas, nešantis ekonominę naudą šaliai. Vartotojai turėtų žinoti, kad įsigydami šiuos produktus kažkokia dalele prisideda prie mokytojų, gydytojų atlyginimo, geresnio ir gražesnio mūsų šalies gyvenimo“, – sako jau šešioliką metų avietes auginanti ir ne vienerius metus NKP sistemoje dalyvaujanti ūkininkė Audronė Ispiryan.
NKP sistema atitiko ūkininkės idėją
Ūkininkė atvira – prieš pradedant auginti avietes sau išsikėlė kelis kriterijus: auginti skanią kultūrą, turėti erdvės kūrybai, savirealizacijai bei teikti naudą rajono žmonėms ir gamtai. Anot A. Ispiryan, ūkyje visuomet buvo taikomi nacionaliniam kokybės ženklui keliami reikalavimai, vis tik su laiku tapo aišku – dažnai vartotojai yra įtarūs ir jiems tik žodžių nepakanka. Sertifikatas atveria galimybę ne tik žodžiais apginti savo produkciją. Jis patvirtina, kad atitinkame aukštus kokybės standartus.
Kartais augintojai ar gamintojai, kurie svarsto apie NKP sertifikato siekimą, baiminasi, jog kelias gali būti ilgas ir nevertas to. Šį kelią jau praėjusi ūkininkė kategoriška – taip nėra.
„Nebuvo kilę net menkiausios abejonės, kad verta. Vienareikšmiškai matėme tik pliusus. Tai visiškai sutapo su mūsų idėjomis, kaip reikėtų ūkininkauti. Sertifikavimo procedūros nėra tokios jau sudėtingos, o iškilus klausimams ar neaiškumams mums visada geranoriškai padėdavo tiek Nacionalinė mokėjimo agentūra, tiek VšĮ „Ekoagros“ darbuotojai. Iš tiesų, kai matai vartotojus, kurie džiaugiasi produkcija, ją giria ir kiekvienais metais grįžta, užsimezga toks puikus ir stiprus ryšys. Dirbti prasmingai – verta“, – neslėpė džiaugsmo A. Ispiryan.
Pastovūs klientai – geriausia investicija
Per dešimtmetį NKP sistemoje padaryta didžiulė pažanga. VšĮ „Ekoagros“ duomenimis dar 2009 m. sertifikuotų NKP uogų, vaisių ir daržovių ūkio subjektų nebuvo visai. Su kiekvienais metais jų daugėjo, o 2019 m. tokių subjektų skaičius siekė 246. Nemenkas žingsnis į priekį žengtas ir bitininkystės sektoriuje. 2009 m. NKP bitininkystės ūkio subjektų buvo vos 9, o 2019 m. – 107.
Kodėl augintojams ir gamintojams verta siekti NKP sistemos ženklo? A. Ispiryan nuomone, visų pirma tam, kad ūkininkai užsiaugintų ir turėtų pastovius klientus. Tai yra geriausia investicija, kuri suteikia pranašumo, konkuruojant šalies rinkoje su kitais tiekėjais. Ir, svarbiausia, taip galima kurti tvarų ir stiprų ūkį, kuris atneš ne tik materialinę naudą, bet ir prisidės prie visuomenės sveikatinimo, aplinkos puoselėjimo“, – sako A. Ispiryan.
Ūkininkės nuomone, žmonėms vis labiau rūpi kokybę patvirtinantys įrodymai, produktų sudėtis ir lietuviškumo kriterijus.
„Pomidorai konservuoti Lietuvoje gali būti užauginti Indijoje. Tai, kad perkame iš ūkininko indo, labai gerai, bet užduokime klausimą – kas po 10 metų gyvens gerai? Indijos ūkininkai ar mes? Ko mes siekiam? Sąmoningumas jau ne ateina, bet bėgte atbėga“, – atvirauja A. Ispiryan pridurdama, jog ne paskutinėje vietoje ir sveikata. Brangstančios sveikatos paslaugų kainos ir vaistai, natūraliai skatina ieškoti alternatyvų ir prevencijos. Vienas elementariausių sveikatos šaltinių – kokybiškas maistas.
Produkto išvaizda gali būti apgaulinga, todėl reikia išlikti budriems
Pasak ūkininkės, produkto išvaizda labai dažnai gali vartotoją išmušti iš vėžių. Graži uoga patraukia akį, tačiau gali būti nelabai naudinga sveikatai. Tam, kad uoga būtų graži, ūkininkas gali purkšti nelabai pageidautinais chemikalais.
„NKP sistemos produktų gamybai naudojami tik minimalūs, augalų vegetacijai būtini trąšų kiekiai, apskaičiuoti pagal dirvos laboratorinių tyrimų rezultatus bei maisto medžiagų balansą. Ribotai naudojamos apsaugos priemonės, visai nenaudojamos kenksmingos aplinkai, toksiškos augalų apsaugos priemonės. Auginant gyvūnus taikomi ekstensyvūs auginimo metodai. Mes esam draugiški gamtai, todėl mūsų uogos vertingos ir vartotojai mus myli net ir tada, kai kartais uogytės po lietaus ir neatrodo taip gražiai“, – sako A. Ispiryan, kuri įsitikinusi, jog vartotojus suvilioti vien gražiu pakuotės dizainu su laiku darysis vis sunkiau.
Žemės ūkio ministerijos iniciatyva KTU Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto tyrėjai bei jų partneriai VšĮ „Sveikatai palankus” atliko vartotojų ir gamintojų požiūrio į pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus produktus (NKP) apklausą, siekdami nustatyti kokios priemonės galėtų paskatinti gamintojus jungtis į šią sistemą ir išsiaiškinti, kas paskatintų vartotojus tokiems produktams teikti pirmenybę.
MTTV projekto rėmėjas: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
