Tačiau praėjus beveik dviem dešimtmečiams nuo dienos, kai KTU alumnui buvo įteiktas magistro aukštojo mokslo diplomas, abi studijų programas jis vertina ypač teigiamai. Anot K. Čeponio, žinios kurias suteikia viešojo administravimo studijos yra naudingos bet kokios srities specialistui.
„Nesvarbu, ar dirbsi inžinieriumi, logistu ar vadovu – vadybos, teisės pagrindai, organizacijų teorijos, valdymo bei administravimo, bendrieji dalykai yra būtini norint susivokti pasaulyje, kuriame gyvename. Dėl to man labai patiko didelė dalis dalykų, kuriuos mokiausi, mat jie buvo naudingi vėlesniuose gyvenimo etapuose. Nors studijuojant tikrai negalvojau apie tai, kurie gebėjimai bus naudingi, tačiau daugelį išmoktų dalykų pritaikiau ir panaudojau“, – pasakoja jis.
KTU alumno teigimu, studijos suteikė organizacijų teorijos, valstybės valdymo, institucijų veiklos, Europos Sąjungos teisės, konstitucinės ir administracinės teisės bei kitas žinias, o magistrantūros diplomas – daugiau brandos. Nors savęs išskirtiniu viešojo administravimo specialistu K. Čeponis nelaiko, įgytų žinių prasmę atranda kasdien.
„Kai susitinkame su bendrakursiais, dalis jų sako, kad jie nepanaudojo nieko iš to, ką mokėsi. O aš visiems sakau, kad aš panaudojau beveik viską. Aš jokiu būdu nebuvau geriausias ar pareigingiausias studentas, tačiau atradau įgytų žinių prasmę gyvenimo kelyje“ – šypsosi K. Čeponis.
Pirmąjį kartą studijų metu įgytos žinios K. Čeponiui pasitarnavo ir netikėtose kasdieninėse situacijose. Pavyzdžiui, kai prieš daugiau nei 15 metų buvo nuspręsta Kaune, Karaliaus Mindaugo prospekte pakabinti ženklą, draudžiantį motociklų eismą nuo 22 val.
„Išgirdus šią žinią, man kilo logiški klausimai: jei motociklininkas gyvena Žemuosiuose Šančiuose, tai kaip dabar jam parvažiuoti namo? Mano mokslai man leido suprasti, kokia yra sprendimų priėmimo seka, kur turime kreiptis, kam ir ką mes turime rašyti. Dalyvavau keliuose savivaldybės posėdžiuose, teko ir įstatymus pacituoti. Galiausiai to ženklo niekas nepakabino“, – pasakoja KTU alumnas.
Karjeros kelias buvo vingiuotas
K. Čeponis šiuo metu dirba Europos tarptautinėje programinės įrangos korporacijoje. Tačiau kelias iki šios pozicijos, kaip pats sako, „klostėsi sudėtingai, kalnuota ir vingiuotai“.
„Studijų laikotarpiu dėmesį skyriau jėgos struktūrų sistemų veiklai ir sandaros analizei. Atlikus praktiką, natūraliai atėjo laikas spręsti, kur pradėti karjeros kelią. Dėl to meto ekonominių aplinkybių, darbas valstybės tarnyboje finansiškai negalėjo konkuruoti su verslo įmonėmis. Norus teko derinti su realybe“, – sako K. Čeponis.
Pirmąjį darbą, vedantį karjeros keliu, KTU alumnas gavo bendrakursių, kurie įsidarbino projektų vadovais statybos bendrovėje, rekomendacijų dėka – jie pasikvietė dirbti kartu.
„Pirmajam mano vadovui rūpėjo organizacinės ir administracinės žinios, rinkos bei organizacijų supratimas, gebėjimas analizuoti bei darbuotojo potencialas, todėl per darbo pokalbį jis man uždavė gana paprastą klausimą: ar esi pasiruošęs išmokti to, ko nežinai? Aš buvau pasiruošęs bet kam, kad įrodyčiau, jog galiu atlikti iškeltus uždavinius. Tai buvo pirmasis mano sutiktas vadovas, kuriam reikėjo vadybinių, administracinių, rinkos suvokimo žinių. Aš jam nuoširdžiai dėkingas, nes lygiai per pusmetį aš ten išmokau to, ko reikėjo tam darbui atlikti“, – pasakoja jis.
Pasak KTU alumno, statybų bendrovės vykdomuose projektuose administracinė pusė buvo ne mažiau svarbi nei objekto statybų eiga: reikėjo surasti klientą, įtikinti jį nupirkti paslaugą, ruošti dokumentaciją, objektą priduoti valstybinėms institucijoms, prireikus – atstovauti teismuose.
„Kadangi statybos siejasi su statybos leidimais, pridavimu įvairioms institucijoms, aš visą tai žinojau dėl savo studijų. Kol kiti buvo už galvos susiėmę, man tai buvo ganėtinai lengva“, – teigia K. Čeponis.
Paieškos ir netikėtos galimybės IT sektoriuje
KTU alumnui teko dirbti projektų vadovu, išbandyti save įmonės direktoriaus, verslo kūrėjo, ir netgi lektoriaus rolėje. Tačiau po tam tikro laiko, K. Čeponis nebeįsivaizdavo savęs nei vienoje iš šių pozicijų: „Atėjo momentas, kuomet pasakiau sau: „noriu dirbti srityje, kuri patinka.“
Žengiant karjeros ir darbo keliu, K. Čeponis susidūrė su realybe – kaip ir anksčiau, taip ir dabar, įvairios kompanijos darbo skelbimuose nurodo poreikį, jog kandidatai į darbo pozicijas turėtų išsilavinimą būtent toje srityje, kurioje veikia įmonė, o CV neturintys „tinkamo įrašo“ yra atmetami. Anot jo, tai – siauras požiūris.
„Esu bandęs įsidarbinti į įmonę, prekiaujančią vieno žymaus gamintojo traktoriais, automobilių prekinio ženklo atstovybėje, bet buvau atmestas, nes nebuvau baigęs inžinerijos. Prieš mane sėdinti jauna specialistė iš atrankos kompanijos apeliavo: „bet jūs gi nebaigęs inžinerijos mokslų, kaip jūs galite tai žinoti.“
Tačiau, juk siūlomas darbas, pareigos bei atsakomybės ir siektinas rezultatas yra ne apie automobilių ar kitos įrangos pardavinėjimą siaurąja prasme, o apie administravimą, duomenų bei poreikių analizę, sutarčių sudarymą ir derinimą, apie derybas, apie vokiečių kalbą, apie santykių sureguliavimą tarp įmonių bei specialistų, rinkoje dirbančių institucijų. Nėra didžiulio skirtumo, kuri industrija ar jos dalis bus visų šitų administracinių dalykų centre. Procesai sistemine prasme yra panašūs“, – teigia jis.
Nors jo teigimu, „atrankų filtras nebuvo lengvas, buvo nuoširdžiai ir sportiškai pikta“, rasti patinkančią veiklą K. Čeponiui pavyko. Dabar jis viešojo administravimo žinias naudoja dirbdamas „Dassault Systèmes“ vyresniuoju pagrindinių klientų vadybininku bei industrijos procesų konsultantu Vokietijoje ir kitose vokiečių kalbą vartojančiose šalyse. Sistemų inžinerija labai plati sritis, apimanti tiek organizacijų struktūras, tiek inžinerinius kūrybos ar verslo procesus.
„Beje, tai, kaip buvau priimtas į darbą dabartinėje darbovietėje yra analogija to, kaip aš buvau priimtas į pirmąjį. Nors ir suprantu, dalį informacinių technologijų rinkos, aš nesu IT specialistas pagal išsilavinimą ir tik savo vadovo dėka, kuris suprato, kad jam reikia administruojančio žmogaus, pažystančio Vokietijos rinką, ir pasiruošusio išmokti, jau septyneri dirbu čia“, – sako K. Čeponis.
Šioje pozicijoje ne tik vokiečių kalba, bet ir Europos Sąjungos teisė, šalies sistemos, organizacijų bei struktūros išmanymas yra labai svarbu. Įmonės klientai: tiek valstybinės institucijos, inžinerinės kompanijos, tiek įmonės dirbančios įvairiausiose industrijų srityse, nuo medicinos iki automobilių, nuo IT iki ginkluotės. „Įmonės bei organizacijos, kuriose norėjosi dirbti, šiandien yra mano klientai“, – šypsosi jis.
Laukiantys iššūkiai
Tačiau administruojančių, įmonę atstovaujančių ar dirbančių komercijoje, žmonių procentas inžinerinėje kompanijoje įprastai yra sąlyginai nedidelis. Todėl K. Čeponis viešojo administravimo specialistus įspėja – sėkmingas karjeros kelias gali pareikalauti neeilinių pastangų.
„Nėra taip, kad viešojo administravimo specialistų nereikia, ar negalima jų panaudoti – jų reikia. Mano asmenine nuomone, remiantis patirtimi, šių žinių panaudojimo sektorius Lietuvos darbo rinkoje suprantamas per siaurai. Konkurencija darbo rinkoje yra kitokia. Teks gebėti įrodyti, jog socialinius mokslus baigęs žmogus gali išmokti bei perprasti procesus itin greitai, ir turi gebėjimų, kurių neturi kiti“, – sako jis.
Paklaustas, ar nesigaili pasirinkęs kiek netradicinę ir ryžto pareikalavusią specialybę, K. Čeponis ilgai nesvarsto: „Aš gailiuosi kai kurių praleistų paskaitų, į kurias studijų metu sąmoningai nusprendžiau neiti, nes buvo malonesnių veiklų. Gaila paskaitų, kuriose nebuvau pakankamai dėmesingas – mielai jas pakartočiau. Nors dabar jas pakartoti būtų sudėtingiau, nes gyvenime atsirado daugiau rolių, atsakomybių, mažiau laisvo laiko, aš tikrai apie tai pagalvoju“.
Tačiau motociklininkas toli nuo universiteto nepabėgo – ji dažnai išvysti galima ne tik ant dviratės transporto priemonės, bet ir universiteto erdvėse. K. Čeponis mielai prisideda prie savo Alma Mater organizuojamų akcijų, moderuoja įvairius renginius. Vienas jų – „KTU Motoride“, skirtas mokytis pagarbios motociklizmo kultūros, saugaus vairavimo ir tuo pačiu supažindinti bendrus pomėgius turinčius KTU bendruomenės narius.
„Universitetas yra jaunų žmonių kalvė; jį kasmet baigia per 2 tūkst. studentų. Yra šansas, kad dalis jų važinėja motociklu. Todėl sutikęs universiteto kolegas pasiūliau, jog galiu skirti dalį savo laiko perteikti tam tikras motociklizmo žinias tam, kad jauni žmonės nekartotų tų klaidų, kurias galbūt dariau aš. Jeigu mano žinių pasidalinimas išgelbės bent vieną gyvybę, aš būsiu laimingas. Žinau, kad aš tam tikrų įvykių ar sprendimų būčiau išvengęs, jeigu būčiau žinojęs tai, ką žinau šiandien“, – sako K. Čeponis.
