KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo grupė „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ pristato 2024 m. tyrimų apžvalgą, kurioje lietuvių ir anglų kalbomis aprašomi vykdyti moksliniai tyrimai, jų rezultatai bei praktinė reikšmė. Ši tyrimų apžvalgos tradicija tęsiasi jau penktus metus.
Mokslo grupė „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ skatina tarpdiscipliniškumą ir vykdo metodologiškai pagrįstus tyrimus apie aplinkos ir visuomenės santykį, socialines transformacijas klimato krizėje, darnią socialinę raidą, demokratiją, pilietinę visuomenę, rizikas ir saugumą, socialinį technologijų poveikį ir piliečių mokslą.
Dr. Jonės Vitkauskaitės-Ramanauskienės tyrime analizuojama, kokios švelniosios priemonės yra veiksmingos skatinant tvarų judumą. Pastebima, kad gerėjanti tvaraus judumo infrastruktūra ne visada yra paskata atsisakyti automobilio ir rinktis gamtai draugiškus judėjimo būdus, todėl Kauno mieste atliktas tyrimas, kurio metu analizuotas švelniųjų priemonių veiksmingumas. Viena iš dažniausiai taikomų priemonių yra informacijos teikimas, tačiau paaiškėjo, kad efektyvesnė priemonė yra sužaidybinimas – žaidimo elementų, tokių kaip komandos, tikslai, palyginimai ir pan., panaudojimas ne žaidimų kontekste.
Dr. Eimantė Zolubienė vykdė klimato kaitos komunikacijos sprendimų paiešką. Tinkami komunikacijos sprendimai yra svarbūs siekiant didinti susirūpinimą ir proaktyvumą klimato kaitos atžvilgiu. Tyrime taikytas dalyvaujamasis metodas (angl. participatory research) ir surinkta medžiaga kurti tikslinėms klimato kaitos komunikacijos strategijoms, atsižvelgiant į dalyvių nuomones ir patirtis.
Doc. dr. Jurgita Jurkevičienė tyrė minkštųjų įgūdžių svarbą pereinant prie žaliosios ekonomikos. Minkštieji įgūdžiai – komunikacija, komandinis darbas, kritinis mąstymas, problemų sprendimas ir kūrybiškumas – tampa itin svarbūs pereinant prie žaliosios ekonomikos, nes padeda spręsti kompleksines problemas pasitelkiant kūrybinius sprendimus ir tarpdisciplininį bendravimą. Rezultatai atskleidžia, kad daugelis žaliojo verslo ir STEM srityje dirbančių ekspertų pripažįsta minkštųjų įgūdžių svarbą žaliajam perėjimui, tačiau pastebi, kad šių įgūdžių integracija techniškosiose srityse yra ribota.
Dr. Paulinos Budrytės tyrimas apima ekonomines rizikas didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Ekonominės rizikos daro didžiausią įtaką miestų vystymuisi visame pasaulyje. Šios rizikos buvo tiriamos per pasirengimo ir visuomenės rizikos suvokimo prizmę. Rezultatai parodė, kad Vilnius, kaip kūrybinių industrijų centras, kovoja su netolygia plėtra ir aukštu visuomenės rizikos suvokimu, o Kaunas, skatindamas atsparumą, išnaudoja pramonės augimą ir kultūrines iniciatyvas. Taip pat tirti ir kiti Lietuvos miestai – Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. Analizėje pateikiama rekomendacijų, kaip sumažinti ekonominę riziką ir panaudoti ją inovatyvių sprendimų paieškoms.
