Neseniai atliktas KTU ir Austrijos Graco universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad dauguma aplinkosauginio požiūrio ir elgsenos tyrimų atliekama Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose anglakalbėse šalyse. Taigi teorijų, kuriomis remiamasi kuriant aplinkosaugos politiką, pritaikomumas visame pasaulyje tampa ginčytinas.
Aplinkosaugos sociologijos mokslo sričiai – jau daugiau nei pusšimtis metų. XX a. septintajame dešimtmetyje socialiniuose moksluose buvo pereita prie naujosios ekologinės paradigmos, pagal kurią žmogus ir visuomenė suvokiami kaip tarpusavyje susiję, priklausantys tai pačiai ekosistemai. Būtent tada buvo paskelbti pirmieji moksliniai darbai apie aplinkosaugines nuostatas ir elgseną.
„Nuo praėjusio šimtmečio pabaigos pasaulinės aplinkosaugos problemos tampa vis aktualesnės. Buvo kalbama apie ozono sluoksnio nykimą, šiltnamio efektą, visuotinį atšilimą ir klimato kaitą. Šiandien, pasak Jungtinių Tautų, gyvename planetos krizės, apimančios klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą, taršą ir žemės degradaciją, sąlygomis. Daugėjant įrodymų apie klimato krizę, auga ir žmonių susirūpinimas aplinkosaugos problemomis“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė Audronė Telešienė.
Jos teigimu, politikos formuotojai visame pasaulyje, siekdami paskatinti visuomenės žaliąją transformaciją, t. y. perėjimą prie aplinkai draugiškesnės kasdienės praktikos, vis dažniau kreipiasi į mokslininkus.
A. Telešienės ir Graco universiteto (Austrija) profesoriaus Markuso Hadlerio atlikta sisteminė mokslinės literatūros apie aplinkosaugines nuostatas ir elgseną analizė apžvelgia aplinkosaugos socialinių mokslų situaciją nuo 1970-ųjų iki šių dienų.
Tyrimas atskleidė, kad nuo 2000 m. publikacijų ir temų apie aplinkosaugines nuostatas ir elgseną nuolat daugėja. Tai rodo, jog aplinkosaugos sociologijos tyrimai tampa vis populiaresne tyrimų šaka.
„Tyrimai tampa konkretesni ir apima daugiau kintamųjų. Kita vertus, tai taip pat reiškia kad galime prarasti bendrą vaizdą – tam irgi reikia skirti dėmesio. Galbūt dėl šios priežasties tarpdisciplininiai tyrimai tampa vis prasmingesni“, – teigia M. Hadleris.
Telešienė priduria, kad aplinkosauginiai požiūriai ir elgsena yra labai plati sritis, apimanti individualią praktiką ir pasirinkimus, pavyzdžiui, atliekų rūšiavimą, energijos ir maisto vartojimą, ir, pavyzdžiui, aplinkosauginį aktyvizmą bei kitus aspektus. Tai reiškia, kad sociologijos ir kitų mokslų, pavyzdžiui, ekonomikos, energetikos ar maisto mokslo sankirtoje atsiveria naujos tyrimų nišos.
Ji atkreipia dėmesį, kad aplinkosaugininkai jau seniai sutaria, jog yra du būdai sumažinti klimato krizės padarinius – tai technologijų kūrimas (į tai įeina ir inovacijos) ir elgsenos pokyčiai. Kaip galime pakeisti žmonių elgseną – energijos gavimo ir naudojimo būdus, valgymo ir maisto tiekimo įpročius, medžiagų ir daiktų vartojimo įpročius?
„Susiduriame su dideliu mokslinių tyrimų poreikiu. Mūsų prašoma patarti rengiant politinius dokumentus ir planuojant ekonomines priemones. Mūsų klausia – ką daryti, kad žmonės mąstytų ir elgtųsi žaliau? Tai buvo vienas iš motyvų, dėl kurio atlikome šį tyrimą. Jis padėjo susidaryti išsamesnį vaizdą, pamatyti, ką iš tiesų turime, kuo galime remtis, rengdami rekomendacijas politikos formuotojams“, – sako A. Telešienė.
Ryškiausias tyrimo atradimas buvo geografinis disbalansas – empiriniai aplinkosauginių nuostatų ir elgsenos tyrimai daugiausia buvo atliekami Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasak A. Telešienės, iš dalies tai natūralu, nes stipriausi aplinkosauginio aktyvizmo judėjimai ir aplinkosaugos socialiniai mokslai prieš pusę amžiaus gimė būtent JAV. Vis dėlto, tai taip pat reiškia, kad teorijos, kuriomis sociologai grindžia savo rekomendacijas įvairiose pasaulio valstybėse, yra patvirtintos kelių anglakalbių šalių tyrimų rezultatais.
„Pavyzdžiui, aplinkosaugos sociologijoje labai populiari teorija, kad vertybės veikia nuostatas, nuostatos – elgsenos ketinimus, o ketinimai virsta elgsena. Pasirodė, kad ši teorija daugiausia grindžiama JAV ir iš dalies Jungtinės Karalystės bei Kanados moksliniais tyrimais. Tai – tik kelios šalys, ir nors galima spėti, kad panašūs dėsningumai turėtų vyrauti ir kitų pasaulio dalių visuomenėse, nežinome, ar taip pat yra ir Azijos, Afrikos ar Lotynų Amerikos gyventojams“, – sako A. Telešienė.
Ji priduria, kad kita populiari teorija, teigianti, jog egzistuoja tiesioginis ryšys tarp žinių apie aplinkosaugą kiekio ir aplinkai draugiško elgesio, Lietuvos visuomenėje neveikia.
„Kiekviena visuomenė turi skirtingą socialinę ir kultūrinę struktūrą, todėl mums reikia daugiau žinių iš skirtingų pasaulio vietų ir regionų“, – pabrėžia A. Telešienė, kuri kartu su kolegomis iš KTU Pilietinės visuomenės ir darnaus vystymosi tyrimų grupės nuo 2010 m. atlieka Lietuvos aplinkosauginių nuostatų ir elgsenos tyrimus.
Grazo universiteto profesorius M. Hadleris atkreipia dėmesį į dar vieną problemą, susijusią su tuo, kas aptarta aukščiau – daugiausia cituojami moksliniai žurnalai yra leidžiami anglų kalba ir dažnai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kitų šalių mokslininkai, ypač ne anglakalbių šalių, susiduria su problema, kad jie turi informuoti vietos suinteresuotąsias šalis ir bendruomenę gimtąja kalba, o moksliniai darbai labiau matomi, kai jie parašyti angliškai.
„Sudėtinga vienu metu daryti ir viena, ir kita. Todėl mokslinėms idėjoms ir teorijoms didesnę įtaką daro anglakalbis pasaulis“, – sako M. Hadleris.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad mokslininkai, tirdami aplinkosaugines nuostatas ir elgseną dažniau remiasi psichologiniais aiškinimais. Pavyzdžiui, tiriama, kaip aplinkosauginės nuostatos ir elgsena yra susiję su vertybėmis ir nuostatomis. Vis dėlto, pasak A. Telešienės, psichologiniai kintamieji gali paaiškinti tik apie 30 proc. aplinkosauginės elgsenos, o pakeisti vidines žmogaus nuostatas – sudėtinga ir ilgai užtrunka.
„Psichologija pagrįstuose paaiškinimuose neatsižvelgiama į vadinamąjį socialinį kontekstą, kuriame vyksta elgesys. Žmogus gali turėti labai proekologiškų nuostatų, bet jei nėra infrastruktūros, tarkime, vietos, kur būtų galima išmesti išrūšiuotas atliekas, šios nuostatos nevirs elgsena“, – sako A. Telešienė.
Ji primena 2016 m. Lietuvoje įsigaliojusios deposito sistemos precedentą – jau antraisiais jos įgyvendinimo metais gėrimų taros surinkimo lygis pasiekė 90 proc. ir viršijo visus lūkesčius. Pasak A. Telešienės, šiuo atveju ekonominė motyvacija (gaunama 0,1 euro už grąžintą tarą) pasitarnauja kaip paskata proekologiškam gyvenimo būdui.
„Kontekstas gali būti labai galingas katalizatorius, skatinantis aplinkai draugišką elgesį be jokio psichologinio įsikišimo ar individo įsitikinimų sistemos pokyčių“, – sako A. Telešienė.
Mokslininkė, daugiau nei dešimt metų tyrinėjanti Lietuvos gyventojų požiūrį į aplinką ir elgseną, teigia, kad mūsų visuomenės susirūpinimas aplinkosauga auga. Tačiau jo negalima lyginti, pavyzdžiui, su Skandinavijos šalių visuomenėmis, kuriose pasaulinė klimato krizė jau kelerius metus įvardijama kaip vienas iš trijų didžiausių visuomenės rūpesčių. Lietuvoje pasaulinė klimato krizė tarp pagrindinių rūpesčių įvardijama tik tada, kai žmonių klausiama konkrečiai apie aplinkosaugos problemas. Pasak KTU sociologės, tai rodo Lietuvos visuomenės posūkį didesnio aplinkosauginio sąmoningumo link.
Tyrėjai mano, kad mokslinis, politinis, žiniasklaidos ir viešasis diskursai yra tarpusavyje susiję. Nors šio konkretaus tyrimo negalima tiesiogiai pritaikyti modeliuojant politines priemones, kadangi straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama teorijų raidai, netiesioginį poveikį aiškinant politikos formavimą šis tyrimas gali turėti.
„Teorijose vis daugiau dėmesio skiriama individualiems paaiškinimams, todėl ir priemonės gali būti labiau orientuotos į asmenis, o visuomenės struktūros ir dinamika lieka nepastebėtos“, – mano M. Hadleris.
A. Telešienė mano, kad mokslininkai dažniausiai yra tie, kurie iškelia problemą, o tik vėliau ji tampa žiniasklaidos ir viešojo diskurso tema. Kita vertus, mokslininkai yra ir tie, kurių prašoma apibrėžti nustatytas problemas, pateikti rekomendacijas, o tai, savo ruožtu, skatina atlikti daugiau tyrimų.
„Bendradarbiaujame su Lietuvos aplinkos ministerija, savo tyrimais remiamės vykstančiose diskusijose. Be to, mūsų tyrėjų buvo paprašyta padėti sukurti aplinkos apsaugos komunikacijos strategiją, kurios tikslas – keisti Lietuvos visuomenės aplinkosaugines nuostatas ir elgseną. Žinoma, viena strategija pokyčių nepadarysi, tačiau džiaugiuosi, kad galėjome prisidėti savo žiniomis ir tyrimų duomenimis“, – sako KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkė A. Telešienė.
Nors tokiam bendradarbiavimui su vietos valdžios institucijomis reikalingos vietinės žinios, vis dėlto, atliktais moksliniais tyrimais reikia dalytis tarptautiniu mastu. M. Hadleris, kuris yra Tarptautinės socialinių tyrimų programos narys, mano, kad duomenys įvairiose šalyse – renkami. Problema yra tų tyrimų matomumas.
„Europoje turime CESSDA – archyvą, kuriame sukaupta dešimtys tūkstančių Europos tyrimų ir duomenų rinkinių. Vietos tyrėjai turi stengtis, kad jų duomenys būtų matomi šiame archyvų konsorciume“, – ragina M. Hadleris. Lietuvoje aplinkosauginių nuostatų ir elgsenos apklausų duomenys prieinami per KTU vystomą Lietuvos HSM duomenų archyvą (LIDA).
Mokslininkai mano, kad jų atlikta sisteminė analizė yra svarbus bandymas apibendrinti žinias apie aplinkosauginių nuostatų ir elgsenos tyrimus, ir turėtų patraukti mokslininkų bendruomenės dėmesį.
Aukščiau aprašytas tyrimas paskelbtas žurnale Frontiers in Sociology, ir su juo galima susipažinti čia.
A. Telešienės tyrimai vykdyti įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Klimato krizės socialiniai sprendimai: elgsenos profiliai ir tikslinė komunikacija“ (KLIM-KOM).
