Europai patiriant pasikartojančius sukrėtimus – Rusijos agresiją, pabėgėlių krizę, teroristinius išpuolius, krauju suteptą Katalonijos nepriklausomybės siekimą – visame pasaulyje nenutyla kalbos apie tai, kas nutiks Europos Sąjungai (ES) ir kokių veiksmų reikėtų imtis siekiant išlikti vieningiems. Šie klausimai yra aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir jaunajai kartai – mokiniams.
Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos slėnyje“ virė jau tradicija tapę mokinių, politikų ir akademikų debatai „Mokiniai renka(si)“. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, ES atstovybės Lietuvoje atstovai, politologai ir kiti ekspertai dėstė savo požiūrį į kertinius ES politikos klausimus, stebint ir išreiškiant savo balsą 9-12 klasių mokiniams.
Stebėti ir dalyvauti politiniuose debatuose apie Europos Sąjungos ateitį KTU „Santakos slėnyje“ susirinko apie 150 mokinių iš visos Lietuvos, kita mokinių dalis dalyvavo debatuose nuotoliniu būdu – stebėjo tiesioginę transliaciją, teikdami klausimus ir išreikšdami savo nuomonę internetu.
Debatuose dalyvavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovas Arūnas Trakimavičius, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Andrius Švarplys, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, politologas Ainius Lašas ir KTU lektorius Jonas Urbanavičius. Diskusiją moderavo KTU Europos instituto vadovas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas Vygaudas Ušackas.
Diskusijos metu dalyviams buvo skirta užduotis nuspręsti, kuri tema yra svarbiausia, kalbant apie sėkmingą ateities Europos Sąjungą. Debatų stebėtojai – mokiniai – turėjo galimybę balsuoti už diskusijos klausimus ir patys juos užduoti diskusijos dalyviams.
Sveikinimo žodį taręs KTU SHMMF dekanas Ainius Lašas kvietė diskutuoti, siekiant geriau suprasti mūsų lūkesčius apie Europos Sąjungą, o ypač jos ribotumą, pabrėždamas šiandien Europos Sąjungai teikiamos kritikos spragas.
Europos kultūrinė tapatybė – laisva rinka, saugumas ar tvarumas?
Debatų dalyviams buvo patikėta pristatyti skirtingas ES politikos temas ir pabandyti įtikinti mokinius, kad jų pristatoma tema yra svarbiausia ES ateities kūrimo klausimu. A. Švarplys, kalbėdamas apie Europos Sąjungos bendrų vertybių puoselėjimą, teigė, jog šiandien bendra Europos kultūrinė tapatybė nėra pajėgi išspręsti Europos integracijos problemų ir sunkiai atliepia šiuolaikinius reikalavimus bei kylančius iššūkius.
„Dvasia labai svarbu, bet dar svarbiau – duona ir stogas virš galvos“, – tvirtino A. Pranckevičius. ES atstovybės Lietuvoje vadovas pabrėžė, kad Europos Sąjungos vidaus rinka yra didžiausia pasaulyje, kurianti sąžiningą konkurenciją ir didinanti paklausą. „Dėl to nenuostabu, kad Lietuvos gyventojai labiausiai palaiko laisvą gyventojų ir prekybos judėjimą“.
J. Urbanavičius kalbėdamas apie vartotojų ir aplinkos apsaugą tikino, jog viskas Europos Sąjungoje kurį laiką rėmėsi į vidaus rinką ir ekonominius sprendimus, tačiau tai tęstis nebegali: „Neatsakinga masinė gamyba ir vartojimas kelia grėsmę mūsų visų sveikatai bei supančiai aplinkai, tad reikėtų atsigręžti į ekologinį tvarumą“.
Diskusijai dar net nespėjus įsibėgėti, daugiausiai mokinių balsų sulaukė A.Lašo tema „Ekonomikos saugumas, išorės sienų apsauga ir kova su terorizmu“.
„Visi pateikė tam tikrus argumentus, bet jeigu mes jaučiamės nesaugūs šeimoje ar visuomenėje, visi kiti klausimai nueina į antrą planą“, – teigė A. Lašas. KTU SHMMF dekanas tvirtino, kad mąstyti apie savo identitetą, ekologiją ar rinką, vartotojų teises jau galima po to, kai jautiesi saugus.
LR užsienio reikalų ministerijos atstovas, kalbėdamas apie Europos Sąjungos stiprybes teigė, jog ES išlieka viena saugiausių ir ekonomiškai stipriausių sąjungų pasaulyje: „ES yra didžiausias donoras, prekybos lyderis, ką pasiekti padeda sėkminga užsienio politika. Ji nėra lengvai pasiekiama, nes tai yra bendras valstybių sutarimas, kuriam reikia konsensuso“, – teigė A. Trakimavičius.
Įtampa, kurią turime suvokti
Po pasisakymo paskirtomis temomis, dalyviai įsitraukė į diskusiją, gilindamiesi į šiandien aktualiausias Europos Sąjungos problemas. Mokiniai norėjo sužinoti diskusijos dalyvių požiūrį į Katalonijos įvykius.
„Šiandien Europos Sąjungoje yra įtampa, kurią mes turime suvokti. Katalonai turėtų turėti teisę išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Problema yra, kad Ispanija neleidžia to padaryti, nėra mechanizmo, kuris leistų jiems balsuoti, visi katalonų veiksmai yra laikomi nelegaliais ir tai tik kelia „temperatūrą“. Kadangi tai užspaudžiama, neleidžiama, kyla temperatūra ir puodo dangtis taip pat pakyla“, – sakė A.Lašas.
SHMMF dekanas taip pat pabrėžė Sirijos pabėgėlių klausimą. „Koks Europos atsakas? Vieni atidaro sienas, kiti – užsidaro. Lietuva – tarpinėje pozicijoje. Priima, bet padaro taip, kad ilgai neužsiliktų“, – teigė A. Lašas.
Diskusijos dalyviai pritarė, kad įtampa kyla ir dėl bandymo užtikrinti saugumą bei nepažeisti žmonių teisių laisvai judėti, keliauti. „Piliečių saugumas, laisvas žmonių judėjimas – taip, tai vertybė, bet jei nereikia sudėtingų procedūrų norint kažkur nuvykti, teroristai taip pat gali laisvai judėti ir sukelti tam tikras grėsmes“, – sakė A. Lašas.
A. Pranckevičius pabrėžė, kad Katalonija yra pats stipriausias Ispanijos regionas, o situacija buvo valdoma neteisingai dėl sistemos spragų. „Valdžią Katalonijoje reikia decentralizuoti, o rinkimus daryti viešus, demokratiškus“, – teigė ES atstovybės Lietuvoje vadovas.
„Brexit“ – sveikas, šaltas dušas Europos Sąjungai?
Diskusijos neapsiėjo be kalbų apie Didžiosios Britanijos nuosprendį palikti Europos Sąjungą. Nuotoliniu būdu renginyje dalyvavusios Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniams buvo smalsu, kas bus ES finansavimą gaunančioms valstybėms, tuo pačiu ir Lietuvai, kai Didžioji Britanija paliks Europos Sąjungą.
„Taip nutikus, ES biudžetas susitrauks nuo 19 iki 14 milijardų eurų. Derybos dėl biudžeto prasidės jau kitų metų gegužę. Lietuvoje irgi atėjo laikas persvarstyti visą finansavimo filosofiją“, – teigė A. Pranckevičius.
Diskusijos dalyviai pritarė, jog nors Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES yra skaudus, priverčia ieškoti kitų alternatyvų, kaip visos ES narės galėtų stiprėti ir tobulėti. „Britų išstojimas yra sveikas šaltas dušas Europos Sąjungai, vien tik laisva rinka čia nepadės. Šiuo metu ES turi ieškoti naujų išeičių“, – pridūrė A. Pranckevičius.
Po visų diskusijos dalyvių pasisakymų iškeltais klausimais, mokiniai daugiausiai balsų skyrė „Ekonomikos augimo ir geresnio europiečių gyvenimo“ temai, išreikšdami, jog tai, jų manymu, yra svarbiausias klausimas kalbant apie ateities Europos Sąjungą.
Projekto „Mokiniai renka(si)“ organizatoriai tikisi, kad mokinių dalyvavimas tokiose diskusijose, suprantama ir patrauklia jiems forma leis pajusti piliečių socialinę atsakomybę, dalyvavimo viešajame valdyme svarbą, bus laipsniškai ugdomas jų pilietiškumas, socialinis aktyvumas, skatinamas įsitraukimas į politinį ir pilietinį šalies gyvenimą.