Neofreskose saugoma miesto atmintis
„Kaunas – vienas lietuviškiausių Lietuvos didmiesčių, tačiau nereikia pamiršti, kad tarpukariu čia gyveno ir žydų, lenkų, rusų, vokiečių, bei kitų tautybių žmonės, o Kauno bohema buvo eruditai, studijavę Europos universitetuose“, – teigia profesorė S. Petronienė, KTU Užsienio kalbų centro vadovė.
Lingvistinis peizažas – tai visos kalbos formos, matomos viešojoje erdvėje: ženkluose, užrašuose, reklamose, grafičiuose ir neofreskose (angl. murals). Beje, kalbą sudaro ne tik žodžiai, bet ir vizualiniai simboliai, spalvos bei vietos kontekstas.
Savo tyrimo objektu pasirinkusios Kauno centre pastatų sienas puošiančius meno kūrinius, mokslininkės teigia, kad daugiakultūriškumo, kaip istoriškai Kaunui būdingo bruožo įamžinimas mene – labai svarbus.
„Istorinė atmintis labai svarbi, ypač šios dienos geopolitiniame kontekste, kai yra iškilusi reali grėsmė, jog mūsų ekonominis, socialinis, kultūrinis ir kitoks progresas bus ir vėl sustabdytas, o mūsų laisvės – apribotos,“ – teigia prof. S. Petronienė.
Pasak jos, nors ne viskuo savo istorijoje galime didžiuotis, o skausmingų išgyvenimų joje daugiau nei norėtume, istorinę atmintį saugoti svarbu. „Neofreskos – vienas iš labai paveikių ir plačiai prieinamų būdų supažindinti gyventojus ir miesto svečius su istorija, priminti apie ją, neleisti jos pamiršti,“ – teigia S. Petronienė.
Kultūrinio aktyvizmo forma
KTU mokslininkų tyrimas atskleidė ne tik Kauno neofreskų daugiakalbiškumą, bet ir tai, kad šie meno kūriniai yra tarsi kultūrinio aktyvizmo forma – sukelia didžiavimąsi savo miestu, paskatina gilesnį domėjimąsi jo istorija.