Lietuvos mokslininkų tyrimas: liberalų ir konservatorių valdomame parlamente didesnis dėmesys žmogaus teisėms

Mokslas žiniasklaidai | 2021-03-30

Naujai išrinktame Seime, kuriame daugumą sudaro konservatoriai ir liberalai, daugiau dėmesio skiriama diskusijoms apie žmogaus teises, nei diskusijoms apie viešojo gyvenimo suvaržymus ar pandemiją, rodo kauniečių mokslininkų tyrimas.

Tokias išvadas padarė Kauno technologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, atlikę parlamento 2020 – 2021 metų stenogramų teksto analizę.

Ja buvo siekta ištirti, ar parlamentarams diskutuojant įvairiomis su Covid-19 pandemija susijusiomis temomis, diskusijų apie žmogaus teises dažnumas koreliuoja su diskusijų dažnumu apie pandemiją.

Pagrindinės temos – Covid-19 ir Baltarusija

Tyrimas atskleidė, kad apie viešojo gyvenimo suvaržymus (karantiną, (savi)izoliaciją, ekstremalią situaciją, nepaprastąją padėtį ir pan.) daugiausia buvo diskutuojama parlamente per pirmąją Covid-19 pandemijos bangą, kai antrosios Covid-19 pandemijos bangos metu didesnis dėmesys buvo skiriamas bendro pobūdžio diskusijoms apie pandemiją (minint Covid-19, koronavirusą, pandemiją, epidemiją ir pan.).

Tyrėjai pastebi, kad parlamente mažai buvo diskutuojama apie nuotolinį mokymą(si) ar darbą bei medicinines valdymo priemones (kaukių dėvėjimą, vankcinavimą, testavimą ir pan.) ir per pirmąją, ir per antrąją Covid-19 pandemijos bangas. Šios valdymo priemonės sulaukė mažai kritikos iš žmogaus teisių ekspertų, nors apie kaukių dėvėjimą visuomenėje nuolat buvo diskutuojama keliant abejones jų naudingumu.

Tyrime pastebima, kad Covid-19 pandemija bei prezidento rinkimai Baltarusijoje buvo tie ypatingi įvykiai, kurie diktavo Seimo diskusijų kryptis 2020 metais.

Mokėsi iš klaidų

Be to, žmogaus teisėms daugiau dėmesio buvo pradėta skirti tik tuomet, kai parlamento įvesti ribojimai pirmosios Covid-19 pandemijos bangos metu sulaukė žmogaus teisių organizacijų bei teisės ekspertų kritikos dėl žmogaus teisių bei teisės viršenybės pažeidimų šalyje bei opozicijos išreikštų abejonių dėl to, ar Vyriausybė neviršijo savo įgaliojimų, nustatant karantiną šalyje.

Mokslininkai pastebi, kad tai, jog atsižvelgęs į žmogaus teisių ekspertų ir tarptautinių organizacijų kritiką naujai išrinktas parlamentas skyrė didesnį dėmesį žmogaus teisėms ir buvo atsargesnis apsisprendžiant dėl viešojo gyvenimo suvaržymų, iš dalies patvirtina „politikos mokymosi teorijos“ (angl. policy learning theory) aiškinimą, kad politikos veikėjai reaguodami ir pritaikydami naują informaciją bei idėjas mokosi iš klaidų priimdami politinius sprendimus.

Atlikta parlamento debatų automatinė turinio ir ekspertinė analizė patvirtino darbotvarkės formavimo teorijų įžvalgą, kad dėmesį prikaustantys įvykiai (angl. focusing events) patraukia politikos veikėjų dėmesį ir turi didelį poveikį politinei darbotvarkei.

Covid-19 pandemijos protrūkis ir masiniai protestai po prezidento rinkimų Baltarusijoje atsispindėjo Seimo darbotvarkėje, nes parlamento posėdžių stenogramose buvo aptiktas diskusijų apie pandemiją ir žmogaus teises suaktyvėjimas.

Liberalios partijos iškėlė žmogaus teises

Vaidas Morkevičius

„Diskusijas dėl žmogaus teisių Seime suaktyvino Covid-19 pandemija bei prezidento rinkimai Baltarusijoje, nes tai staigūs ir netikėti, dėmesį prikaustantys  įvykiai, kurie paprastai turi didelės įtakos politinei darbotvarkei ne Lietuvoje“, – pastebi projekto vadovas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vaidas Morkevičius.

Anot tyrėjų, liberalios partijos, skiriančios didelį dėmesį žmogaus teisėms savo partijų darbotvarkėse, suformavusios valdančiąją koaliciją su konservatoriais, ėmė aiškiau reikšti su žmogaus teisėmis susijusius klausimus tarp valdančiosios daugumos narių.

Tai lėmė, kad šios politinės partijos savo partnerius gebėjo įtraukti į dialogą dėl būtinų sprendimų priėmimo nepaliekant žmogaus teisių parlamento debatų paraštėse. Be to, naujai išrinkto parlamento darbo pradžios bei antrosios Covid-19 pandemijos bangos sutapimas suteikė galimybę žmogaus teisių aktyvistams daryti įtaką politinei Seimo darbotvarkei.

Apie projektą:

Kauno technologijos universiteto bei Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai įgyvendina projektą „Lietuvos Seimo politinė darbotvarkė ir jos įrėminimas: 1990-2020 m. Seimo stenogramų analizė (PolAFra)“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. P-MIP-20-373.

Projekte sistemiškai (naudojant tarptautinį politinių darbotvarkių tyrimo instrumentarijų) ir ilgalaikėje (30-ties metų) perspektyvoje tiriamas Lietuvos viešosios politikos turinys ir jo raidos veiksniai analizuojant LR Seimo politinę darbotvarkę. Numatoma pateikti Lietuvos politinės darbotvarkės turinio raidos modelį, t. y. nustatyti, kuris teorinis modelis geriausiai paaiškina Lietuvos, kaip posovietinės valstybės politinės darbotvarkės raidą. Taip pat bus nagrinėjama, kaip LR Seimo politinėje darbotvarkėje iškyla svarstomi klausimai, ir kokias klausimo įrėminimo strategijas naudodami apie juos diskutuoja politikos veikėjai.

Projekto tikslas – ištirti Lietuvos Seimo politinės darbotvarkės turinį 1990-2020 metais ir jo raidos veiksnius bei išnagrinėti pagrindines politinės darbotvarkės įrėminimo praktikas, jų kilmę ir atstovus.

Projekto uždaviniai: a) ištirti Lietuvos Seimo politinės darbotvarkės turinio raidą 1990-2020 metais naudojant tarptautinį politinių darbotvarkių tyrimo instrumentarijų; b) išanalizuoti Lietuvos politinės darbotvarkės turinio raidos veiksnius ir nustatyti, kuris teorinis politinių darbotvarkių kaitos modelis geriausiai paaiškina Lietuvos, kaip posovietinės valstybės politinės darbotvarkės raidą; c) išskirti pagrindines Lietuvos Seimo politinės darbotvarkės įrėminimo praktikas ir atlikti jų raiškos 1990-2020 metais tyrimą; d) atliekant atvejo studijas išanalizuoti pasirinktų pagrindinių Lietuvos Seimo politinės darbotvarkės įrėminimo praktikų kilmę, turinio bruožus ir atstovus.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku