Spalio viduryje Kauno technologijos universitete vyko VII-oji Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) konferencija „UGDYMAS IR ŠVIETIMAS: ĮVAIROVĖS VERTĖ“, pažymėta švietimo ir ugdymo tyrėjų, praktikų įžvalgomis.
Spalio 12–13 dienomis vykusioje konferencijoje ugdymo ir švietimo tyrėjai, praktikai ir politikai nagrinėjo šiuo metu edukologijos mokslo bendruomenei aktualius klausimus: kokia įvairovės įtaka ugdymo ir švietimo procesams; su kokiais iššūkiais, susijusiais su įvairove, susiduriama švietimo ir ugdymo praktikoje ir tyrimuose; kaip edukaciniai tyrimai gali padėti išspręsti iššūkius, kylančius dėl didėjančios įvairovės ir jos formų, koks šių tyrimų poreikis ir vaidmuo; kokie vaidmenys tenka praktikams, mokslininkams ir politikams šiose procesuose?
Konferencija buvo skirta Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos 25-osioms įkūrimo metinėms paminėti ir vyko istoriniuose KTU pirmuosiuose rūmuose, dabartinėse Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto erdvėse. Svarbu paminėti, kad KTU vaidina svarbų vaidmenį LETA istorijai, nes asociacija įkurta 1998 m. kovo 24 d. Kauno technologijos universiteto edukologijos mokslinės grupės iniciatyva.
Konferencijos aktualumas
XXI amžiuje daugelis socialinės ir kultūrinės įvairovės formų vis labiau pripažįstamos ir įtraukiamos į švietimo ir ugdymo praktiką, įskaitant tiek ugdymo turinį, tiek ir pačius edukacijos tyrimus. Nors tai sudėtinga ir daug diskusijų sukelianti tema, visgi kartu tai ir pokyčių visuomenėje varomoji jėga.
Šiuolaikinio ugdymo ir švietimo kontekste įvairovė dažnai apima, tačiau neapsiriboja, tokiais klausimais, kaip: etniškumas, negalia, lytis ir seksualumas, amžius, religija, kalba, geografija (vieta), kultūra. Visos šios egzistuojančios įvairovės formos turi neginčytiną poveikį mokymo programoms, pedagoginėms strategijoms, lyderystei, švietimo kultūrai ir kt. Iš esmės visa švietimo sistema yra sukurta įvairovės pagrindu: pradedant skirtingomis mokymo teorijomis ir požiūriais, skirtais ugdymo ir vertinimo modeliams analizuoti, taikyti ir realizuoti, baigiant švietimo tyrimų metodų ir metodikų įvairove; žvelgiant į švietimą ir ugdymą nuo ikimokyklinio, pradinio ugdymo iki pat aukštojo mokslo. Įvairovė vienu metu sukuria įtampą, tačiau ir meta iššūkį sukurti teigiamą perspektyvą, t. y., išnaudoti įvairovės mums sukuriamą potencialą.
Pirmoji konferencijos diena
Pirmąją konferencijos dieną, spalio 12 d., nuo 11 val. vyko trys plenarinių pranešimų sesijos, kuriose diskutuota apie edukacinių tyrimų svarbą Lietuvoje ir globaliu mastu.
Pirmąją sesiją moderavo LETA viceprezidentės prof. dr. Lina Kaminskienė (Vytauto Didžiojo universitetas) ir dr. Eglė Pranckūnienė (Klaipėdos universitetas, Mokyklų tobulinimo centras). Šioje sesijoje prof. dr. Marit Honerød Hoveid, Europos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė, pristatė konferencijos aktualumą pagrindžiantį pranešimą „Thinking diversity in educational research. Re-visting the relationship between research and practice“, kuriame pristatė, su kokiais iššūkiais, susijusiais su įvairove, susiduriama švietimo ir ugdymo praktikoje ir tyrimuose. Antrąjį pranešimą konferencijoje apie Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos istoriją ir ateitį skaitė pirmoji LETA prezidentė prof. habil. dr. Palmira Jucevičienė kartu su LETA prezidente prof. dr. Liudmila Rupšiene: „Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos kelias: nuo ko pradėjome ir kur einame?”.
Antrąją sesiją moderavo LETA valdybos narės prof. dr. Raimonda Brunevičiūtė ir prof. dr. Odeta Merfeldaitė (Mykolo Romerio universitetas). Šioje sesijoje pranešimą skaitė prof. dr. Audra Skukauskaitė (Centrinės Floridos universitetas) apie edukologijos tyrimų reprezentacijų įvairovę mokslo darbuose. Prof. dr. Jonas Ruškus (Vytauto Didžiojo universitetas) skaitė pranešimą apie „kitokius“ vaikus Lietuvos švietimo sistemoje, o prof. dr. Arūnas Emeljanovas (Lietuvos sporto universitetas) dalinosi savo tyrimais ir įžvalgomis, kodėl fizinio ugdymo mokytojas, greičiausiai, gyvens ilgiau nei kitų dalykų mokytojai.
Trečiąją sesiją moderavo LETA valdybos nariai prof. dr. Rūta Girdzijauskienė (Klaipėdos universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir dr. Robert Leščinskij (Vilnius Tech). Šioje sesijoje pranešimą apie Lietuvių akademikų žvilgsnį į įvairovę šiandieniniame universitete skaitė Kauno technologijos universiteto mokslo darbuotoja dr. Rūta Petkutė. Vėliau vyko panelinė diskusija, kurioje dalyvavo prof. dr. Marit Honerod Hoveid, prof. dr. Arūnas Emeljanovas, prof. habil. dr. Palmira Jucevičienė, doc. dr. Ainius Lašas, mokslo darbuotoja dr. Rūta Petkutė, prof. dr. Liudmila Rupšienė, prof. dr. Jonas Ruškus, prof. dr. Audra Skukauskaitė.
Antroji konferencijos diena
Antrąją konferencijos dieną, spalio 12 d., vyko pranešimų sekcijose sesijos, kuriose rinkosi LETA tinklų pogrūpiai: Aukštojo mokslo ir profesinio mokymo tinklas; Bendrojo ugdymo tinklas; Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo tinklas; IKT ir edukacijos tinklas; Įtraukiojo ugdymo tinklas; Mokymosi visą gyvenimą tinklas; Pedagogų rengimo ir profesinio tobulėjimo tinklas; Pradinio ugdymo tinklas; Socialinio ugdymo tinklas; Sporto edukacijos tinklas; Sveikatos ir gerovės tinklas; Švietimo vadybos ir lyderystės tinklas; Tyrimų metodologijos tinklas; Ugdymo filosofijos ir politikos tinklas; Ugdymo ir švietimo istorijos tinklas.
„Dėkojame visiems dalyvavusiems konferencijoje. Džiaugiamės galėję sukurti tikrą mokslo šventę“ – baigdama konferenciją sakė Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė prof. dr. Liudmila Rupšienė.
