Naujausi duomenys apie Lietuvos gyventojų požiūrį į internetą ir dirbtinį intelektą (DI) rodo dvilypę tendenciją – technologijos plačiai vertinamos kaip naudingos ir palengvinančios kasdienį gyvenimą, tačiau žmonės vis dar jaučia atsargumą situacijose, kuriose technologijos perima funkcijas ar darbus, įprastai atliekamus žmogaus.
Tokias tendencijas atskleidžia Kauno technologijos universiteto (KTU) Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo (LiDA) saugomais duomenimis pagrįstas infografikas.
Baiminamasi, kad DI perims darbo vietas
Beveik pusė gyventojų (46 proc.) nerimauja, kad per artimiausius 10 metų technologijos ir DI perims daug jų darbo funkcijų ar net užims darbo vietas.
Jo teigimu, paradoksalu, tačiau didžiausias pavojus kyla darbo pozicijoms, kurios įvardijamos kaip „baltųjų apykaklių“ (angl. white collar) darbai – pavyzdžiui, administratorių, programuotojų, buhalterių – nes jų funkcijas lengviausia algoritmizuoti.
Ir priešingai – darbai, kuriuose reikia sudėtingos juslių ir rankų koordinacijos, kol kas lieka atsparesni robotizacijai, pabrėžia profesorius.
Interneto vartotojai Lietuvoje – atsargūs
Infografiko duomenys rodo, kad net 42 proc. interneto vartotojų sąmoningai trumpina internete praleidžiamą laiką. Svarbiausios priežastys yra noras turėti daugiau laiko (41 proc.), neigiamas ilgo naršymo poveikis savijautai (18 proc.), jaučiamas informacijos perteklius (17 proc.), šeimos ar draugų prašymas skirti daugiau laiko (14 proc.).
Pasak tyrėjos, būtina toliau stiprinti technologinį pasitikėjimą ir ugdyti skaitmeninį raštingumą, kad visuomenė gebėtų priimti inovacijas ne tik drąsiai, bet ir kritiškai bei atsakingai.
Didelė dalis visuomenės mano turinti svarbiausių skaitmeninių įgūdžių: geba atlikti paiešką internete (71 proc.), žino, kokios informacijos nereikėtų skelbti internete (66 proc.), jaučiasi galintys išmokti naudotis nauja programine įranga (48 proc.). Tačiau skaitmeniniai įgūdžiai dar nereiškia pasitikėjimo technologijomis.
Technologijų naudojimas – nacionalinio saugumo klausimas
Doc. J. Jurkevičienė pažymi, kad jos su komanda vykdomas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas RECONECT (S-VIS-23-14) atskleidžia platesnį technologinio saugumo kontekstą.
Technologijų ir DI poveikis šiandien neapsiriboja patogumais ar darbo efektyvumu – informacijos srautai ir DI įrankiai gali būti pasitelkiami manipuliacijai, dezinformacijos sklaidai, visuomenės nuotaikų formavimui ar geopolitiniam spaudimui.
Todėl gebėjimas kritiškai vertinti informaciją, saugiai naudotis DI technologijomis ir atpažinti rizikas tampa ne tik asmeniniu, bet ir nacionalinio saugumo klausimu, tiesiogiai darančiu įtaką visuomenės atsparumui geopolitinėms grėsmėms.
