Kauno technologijos universitetas (KTU) Sausio 13-ąją dieną paminėjo rengdamas iniciatyvas, kuriomis siekta pagerbti kovojusių bei žuvusių už Lietuvos laisvę atminimą.
Nuo vidurdienio Universiteto bendruomenės nariai pakviesti į Laisvės gynėjų minėjimą. Renginyje įspūdžiais su Universiteto bendruomene apie tuometinius įvykius dalijosi Parlamento gynėjai – Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, patys dalyvavę prieš 29 metus vykusiame įvykių sūkuryje.
Minėjime kalbėjo įvykių liudininkai
Į KTU vykusį minėjimą atvyko parlamento gynėjas, Vyčio kryžiaus kavalierius Statys Dovydaitis, visą gyvenimą dalyvavęs kovose už Nepriklausomybę.
S.Dovydaitis-Vaidila buvo Tauro apygardos Birutės rinktinės Dariaus ir Girėno kuopos partizanų žvalgas ir rėmėjas, Lietuvos okupacijos metais pogrindinės moksleivių organizacijos „Aušra“ įkūrėjas, būdamas vos 14 metų amžiaus įsijungė į Geležinio Vilko rinktinės partizanų būrį. 1952 m. vasario 19 d. S. Dovydaitis buvo suimtas už antisovietinės pogrindinės organizacijos „Aušra“ įkūrimą ir antisovietinių lapelių platinimą, už tai nuteistas 10 metų lagerio. Jis kalėjo lageryje netoli Permės 7 metus. Grįžo į Lietuvą po Stalino mirties, dalyvavo 1956 m. Vėlinių demonstracijoje Kaune, kelis metus studijavo ekonomiką Kauno politechnikos instituto vakariniame skyriuje, paskui perėjo į Vilniaus inžinerinį statybos institutą.
Atgimimo laikais S. Dovydaitis tapo aktyviu Sąjūdžio dalyviu, Sausio 13-ąją gynė Parlamentą. S. Dovydaitis yra Lietuvos šaulių sąjungos narys, šiuo metu – štabo garbės sargybos kuopos vėliavos būrio garbės šaulys.
Jaunesniąją kartą minėjime atstovavo KTU absolventas Algimantas Balčiūnas. Jis – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, prisiekęs ginti tėvynę 1990 m. lapkričio 23 d. Lemtingais 1991 metais nuo sausio 8 iki 15 dienos saugojo parlamentą. Sausio 16 d. Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Ginekologinio skyriaus ventiliacijos kameroje įrengė 30 gulimų vietų sužeistiesiems ir parūpino pirmo būtinumo vaistų, slaugos ir pagalbos priemonių, saugojo įvairius Kauno objektus.
Pasak renginio organizatorių Sausio 13-osios įvykių dalyvės KTU muziejaus vadovės dr. Audronės Veilentienės ir Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto administravimo vadovės Virginijos Klusienės, norėjosi, kad susitikime apie Nepriklausomybės kovas ir Sausio 13-osios įvykius paliudytų įvairių kartų parlamento gynėjai. „1991 metais Sausio įvykiuose dalyvavo bene trijų pagrindinių kartų Lietuvos žmonės: tie, kurie matė ar net gynė Nepriklausomą Lietuvą įsigalint Sovietų Sąjungai, bei vėliau gimę jų vaikai ir anūkai“, – paaiškino ji. A. Veilentienė džiaugėsi, kad minėjime pavyko pakalbinti bent dvejų kartų įvykių liudininkus.
Gėlės – KTU studentų atminimui
Po minėjimo, vykusio Elektronikos rūmuose, susirinkusieji pasuko prie atminimo lentos ir koplytstulpio, kurie skirti Televizijos bokšto Vilniuje žuvusių studentų Virginijaus Druskio ir Rimanto Juknevičiaus atminimui.
Tuometiniame Radioelektronikos fakulteto studijavę vilnietis Virginijus Druskis (1969–1991) ir marijampolietis Rimantas Juknevičius (1966–1991) po mirties apdovanoti 1-jojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinais ir Sausio 13-osios medaliais.
V.Druskį pažinoję žmonės prisimena jį kaip žmogų, kurį itin domino kompiuterinė technika, jau tais laikais jis pats buvo susikonstravęs kompiuterį. Vos įstojęs į Kauno technologijos universitetą, buvo paimtas į sovietinę kariuomenę. Grįžęs tęsė mokslus KTU, o 1990 m. vasarą perėjo į neakivaizdinį skyrių. 1991 m. sausio pradžioje R. Druskis budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos, o sausio 12-13 dienomis – prie Televizijos bokšto.
Nuo 1987 m. studijavęs Radioelektronikos fakultete (dabar – Elektros ir elektronikos) marijampolietis R. Juknevičius mėgo sportuoti, buvo geras krepšininkas, pareigingas žmogus. Lemtingą sausį jis su fakulteto draugais važinėdavo budėti į Vilnių.
Liudininkai pasakojo, kad lemtingą vakarą R. Juknevičius buvo persišaldęs, nes iš vakaro visą dieną šaltyje prabuvo kartu su žmonėmis gatvėje. Tą vakarą teta dar paprašė, kad pasirūpintų savo sveikata ir liktų nakvoti, bet jis nepaklausė ir kartu su draugu išvyko prie Vilniaus televizijos bokšto. Čia ir buvo nukautas per SSRS kariuomenės puolimą.
