„Didžiausia atsakomybė už asmens duomenų apsaugą tenka pačiam asmeniui”, – tvirtina Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos instituto kartu su Europos Parlamento Informacijos biuro Lietuvoje organizuoto seminaro pranešėjai.
Seminaro „Europos Parlamentas: bet koks asmens duomenų tvarkymas turi būti ir teisėtas, ir pagrįstas” metu studentai, specialistai bei verslo atstovai buvo supažindinti su Europos Parlamento (EP) ir Europos Komisijos (EK) iniciatyva vystyti bendrą skaitmeninę rinką ir aktualizuoti asmens duomenų saugos klausimus. Spalio 1 dieną vykusį seminarą moderavo KTU Europos instituto direktorius Jonas Urbanavičius.
Pranešimus renginyje skaitė Europos Parlamento narys Antanas Guoga, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Dr. Algirdas Kunčinas, KTU Informatikos fakulteto Kompiuterių katedros doktorantas Nerijus Jusas, telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ teisininkė Tatjana Lukoševičienė. Diskusijoje taip pat aktyviai dalyvavo KTU akademinės bendruomenės nariai.
Už duomenų apsaugą atsakome patys
Europos Parlamento nario A. Guogos teigimu, be paties žmogaus indėlio, slaptą informaciją apie jį sužinoti sunku. Visgi, politikas pažymėjo, kad Edwardo Snowdeno ir kiti atvejai atskleidė, kad visa informacija yra vieša.
„Didžiausias pavojus duomenų saugumui visuomet kyla iš vidaus. Be paties žmogaus sunku gauti slaptą informaciją, nesvarbu, ar jis tai daro sąmoningai, ar nežinodamas“, – sakė A. Guoga. Pasak jo, gali atsitikti taip, kad ateityje viską apie kitą žmogų galėsime sužinoti iš „Google“, nes jau dabar galima įžvelgti tendenciją viešinti asmeninę informaciją socialiniuose tinkluose.
Taip pat seminare dalyvavęs pranešėjas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius A. Kunčinas, asmens duomenų apsaugos problematiką aptarė ne tik įvertindamas situaciją Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, tačiau ir atkreipdamas dėmesį į George‘o Orwello romaną „1984“.
Pasak pranešėjo, gyvenime labai uždarais linkę būti žmonės, rizikuoja tapti „neesančiais“ (jei niekas apie žmogų nežino, vadinasi jo nėra, – red. past.), tačiau galima ir kita situacija, aprašyta romane „1984“, t.y., kai knygos personažas Didysis brolis apie asmenį žino viską ir už jį priima sprendimus.
Pasak A. Kunčino, nors savo duomenų privatumu turi rūpintis patys žmonės, ES šalyse siekiama asmens duomenų apsaugos reformos. Jos tikslai – suvienodinti duomenų apsaugos taisykles, sustiprinti nacionalinių duomenų apsaugos institucijų vaidmenį ir duomenų subjektų teises.
Grėsmę kelia socialiniai tinklai
KTU Informatikos fakulteto Kompiuterių katedros doktorantas N. Jusas susirinkusiuosius supažindino su praktine duomenų apsaugos puse.
Pasak jo, vienos priemonės neužtenka, nes kiekvienas žmogus pats nusprendžia, ką jis ar ji laiko asmeniniais duomenimis – tai gali būti nuotraukos, vaizdo įrašai, dokumentai. Viena priežasčių, kodėl prarandame duomenis, pranešėjas įvardino socialinius tinklus. N. Juso teigimu, vieni žmonės atsakingai sprendžia, ką juose talpinti, kiti – ne. Visą socialiniuose tinkluose įkeltą informaciją tam tikri asmenys gali analizuoti, rinkti ir nukreipti prieš jos sklebėją. Seminaro dalyviams buvo pristatyta ir paaiškinta slaptažodžių svarba.
Susirikusieji galėjo sužinoti, kokias programas, įrankius galima pasitelkti, norint maksimaliai apsaugoti savo duomenis.
Pusiausvyra tarp duomenų ir technologijų raidos
Tuo tarpu „Omnitel“ teisininkė T. Lukoševičienė seminaro dalyvius supažindino su įmonės veiksmais bei politika, tvarkant vartotojų duomenis ir papasakojo apie pastangas, kurios yra dedamos, siekiant šiuos apsaugoti.
„Privatumas – viena esminių ir pagrindinių žmogaus teisių, tačiau vystantis informacinėms technologijoms svarbu atrasti balansą tarp asmeninės apsaugos ir technologijų vystymosi“, – teigė T. Lukoševičienė. Anot jos, siekis išlaikyti asmeninę informaciją gali turėti įtakos technologijų raidai, todėl reikia rasti kompromisą, kad abi pusės nenukentėtų.
Teisininkė išskyrė dvi duomenų grupes: duomenys, reikalingi telekomunikacijų bendrovės veiklai, abonentų ir paslaugų vartotojų identifikavimui bei duomenų dalis, kurių reikia valstybės institucijoms, siekiant atskleisti nusikaltimus ar asmens buvimo vietą, nelaimės atveju.
