Atvirojo mokslo principai tampa neatsiejama šiandienos mokslinių tyrimų dalimi. Mokslinių duomenų atvėrimas ir naudojimas prisideda prie inovacijų kūrimo ir visuomenės iššūkių sprendimų. Lietuva aktyviai stiprina savo pozicijas šioje erdvėje, įsitraukdama į tarptautinius tinklus. Kauno technologijos universitete (KTU) veikiantis Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvas (LiDA) tapo viena svarbiausių šalies mokslinių tyrimų jungčių su Europos socialinių mokslų duomenų archyvais.
LiDA jau daugelį metų kuria ir stiprina atvirųjų duomenų tradicijas Lietuvoje. Šie duomenys pasiekiami ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulinėse bei Europos paieškų sistemose, užtikrinant jų naudojimą tarptautiniu mastu.
LiDA koordinatorius prof. dr. Vaidas Morkevičius pažymi, kad per archyvo infrastruktūrą duomenis atveria ne tik KTU mokslininkai, bet ir įvairių kitų Lietuvos institucijų mokslininkai ir tyrėjai, įskaitant Vilniaus universitetą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją, Lietuvos kultūros tarybą, Nacionalinę švietimo agentūrą, Vyriausybės strateginės analizės centrą ir kitas organizacijas.
Lietuva – tarptautinio tinklo dalis
Lapkričio 14 d. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF) įvyko renginys „Humanitarinių ir socialinių mokslų potencialo stiprinimas Lietuvoje pasitelkiant LiDA ir CESSDA-ERIC“. Renginys buvo organizuojamas LiDA jungimosi prie Europos socialinių mokslų duomenų archyvų konsorciumo CESSDA ERIC pradžios proga. Šis įvykis žymi naują etapą Lietuvos socialinių ir humanitarinių mokslų plėtroje, suteikiant mokslininkams galimybę glaudžiau bendradarbiauti su kolegomis iš visos Europos ir keistis gerąja patirtimi.
KTU SHMMF Duomenų analizės ir archyvavimo centro vadovės prof. dr. Audronės Telešienės teigimu, tarptautinis bendradarbiavimas padeda vykdyti LiDA misiją. LiDA misija užtikrinti prieigą prie Lietuvos ir tarptautinių empirinių socialinių ir humanitarinių tyrimų duomenų bei stiprinti atvirąjį mokslą. LiDA telkia atvirųjų duomenų naudotojų bendruomenę ir siekia palengvinti duomenų panaudojimą informuotiems sprendimams priimti. Džiugu tai, kad LiDA veiklas vystyti padeda naujai 2024 m. suburta LiDA Nacionalinė patariamoji taryba, kurios nariais yra didžiausių Lietuvos universitetų ir mokslinių tyrimų institutų tyrėjai, viešojo bei privataus sektoriaus institucijų atstovai.
Atviras mokslas stiprintų visuomenę
„Socialinių mokslų duomenys gali tapti pagrindu sprendžiant aktualius visuomenės klausimus“, – pažymi dr. Wolff-Boenisch, CESSDA ERIC direktorė. Atviri duomenys ne tik stiprina mokslinius tyrimus, bet ir tampa esminiu įrankiu kuriant įrodymais grįstą politiką, sprendžiant socialinius iššūkius bei skatinant ekonominę ir socialinę pažangą.
KTU, tapdamas viena iš pagrindinių Lietuvos jungčių su Europos duomenų tinklais, žengia svarbų žingsnį stiprinant šalies mokslinių tyrimų matomumą ir įtaką tarptautiniu mastu. Tai įprasmina Lietuvos įsipareigojimą stiprinti socialinių ir humanitarinių mokslų potencialą atvirojo mokslo principų pagrindu.
Prisijungimas prie CESSDA ERIC žymi svarbų etapą Lietuvos mokslo tarptautinio matomumo stiprinime. „Lietuvos tapimas 23-iąja CESSDA ERIC nare suteiks galimybę Lietuvos mokslininkams bendradarbiauti tiek su socialinių mokslų, tiek su kitų sričių tyrimų infrastruktūromis“, – teigė dr. Wolff-Boenisch. Lietuva, dalyvaudama CESSDA ERIC darbo grupėse, galės prisidėti prie Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtros bei stiprinti savo mokslo infrastruktūras.
Duomenų prieinamumas aktualių problemų sprendimui
Dr. Wolff-Boenisch pabrėžia, kad konsorciumas glaudžiai bendradarbiauja su Europos atvirosios mokslo debesijos (angl. European Open Science Cloud, EOSC) iniciatyva, siekiančia užtikrinti, jog socialinių mokslų duomenys būtų prieinami ir tinkamai aprašyti. „Esame įsitraukę į šį procesą ir siekiame užtikrinti, kad socialinių mokslų duomenys būtų lengviau prieinami ir tinkamai aprašyti, kad ilgainiui galėtų būti naudojami sprendžiant aktualius visuomenės klausimus“, – sakė ji.
Kalbėdama apie mokslinius tyrimus, dr. Wolff-Boenisch akcentavo FAIR (angl. Findable, Accessible, Interoperable, Reusable) principų svarbą, užtikrinančių duomenų randamumą, prieinamumą, tarpusavio suderinamumą ir pakartotinį naudojimą: „CESSDA ERIC per savo partnerių tinklą visoje Europoje padeda mokslininkams siekti šių principų įgyvendinimo, užtikrindama tyrimų duomenų tvarkymo ir prieinamumo standartus. CESSDA ERIC suteikia infrastruktūrą, leidžiančią archyvuoti, kuruoti ir dalintis duomenimis, taip didinant jų prieinamumą ir panaudojimo galimybes“, – pabrėžė ji.
