Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Savivaldos mokymo centro (KTU SHMMF SMC) tyrėjų dr. Vytauto Valentinavičiaus, dr. Ramintos Pučėtaitės ir Jolantos Vaičiūnienės atliktas tyrimas atskleidė reikšmingas spragas Lietuvos savivaldybių strateginiuose dokumentuose, susijusiuose su lygių galimybių užtikrinimu ir LGBTIQ+ bendruomenės poreikių vertinimu bei paslaugų organizavimu. Tyrimas parodė, kad savivaldybių strateginiai dokumentai dažnai stokoja sisteminio požiūrio į lygių galimybių įgyvendinimą bei nepajėgia užtikrinti struktūrinio požiūrio į diskriminacijos prevenciją, o LGBTIQ+ bendruomenės poreikiai lieka nepakankamai atskleisti dėl politinės tylos ir fragmentiško požiūrio į įvairovės principus.
„Lygių galimybių politiką Lietuvoje reglamentuoja Lygių galimybių įstatymas, kuris numato pareigą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms įgyvendinti lygias galimybes rengiant, tvirtinant ir įgyvendinant priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti, o Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintas žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principas, nustatantis, kad savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių, todėl tyrimu buvo svarbu įvertinti, kokios priemonės numatomos savivaldybėse lygioms galimybėms įgyvendinti“, – pastebi KTU SHMMF Savivaldos mokymo centro vadovė Jolanta Vaičiūnienė.
Tyrimo rezultatai parodė, kad iš 60 savivaldybių tik 27 strateginiuose plėtros planuose bet kokia forma yra paminėtos lygios galimybės, tačiau tai dažniausiai nėra siejama su konkrečiais veiksmais ar priemonėmis. Strateginiuose veiklos planuose situacija šiek tiek geresnė – 44 savivaldybės minėjo lygių galimybių principus, tačiau seksualinė orientacija ar lytinė tapatybė paminėtos tik itin mažoje dalyje dokumentų.
Ataskaitoje pastebima, kad viešosios paslaugos, apimančios sveikatos, švietimo, teisėsaugos ir socialinės apsaugos sritis, daugiausia orientuotos į tradicines socialines grupes, kurios nesukelia konflikto visuomenėje, pavyzdžiui, asmenis su negalia, socialinės rizikos šeimas ar vyresnio amžiaus žmones. Vilniaus ir Kauno miestų bei Mažeikių rajono savivaldybės numato galimybę analizuoti iššūkius, su kuriais LGBTIQ+ bendruomenė susiduria sveikatos priežiūros srityje. Tačiau daugumoje kitų savivaldybių šios problemos nėra nei įvardijamos, nei sprendžiamos, o tai atspindi bendrą dėmesio LGBTIQ+ bendruomenės poreikiams trūkumą, susijusį su visuomenės požiūriu į šiuos asmenis.
Profesorė R. Pučėtaitė pastebi, kad visuomenėje vis dar vyrauja klaidinga nuostata, kad LGBTIQ+ asmenys turi ypatingų poreikių ar siekia privilegijų. Tačiau tai neatitinka tikrovės nei Lietuvoje, nei kitur pasaulyje: užtikrintas saugumas, galimybė viešai būti nepatiriant užgauliojimų ar atvirai kalbėti su šeimos gydytoju apie savo lytinę tapatybę ar seksualinę orientaciją be vertinimų – tai nėra išskirtiniai reikalavimai.
„Kadaise žmonės su negalia ar žindančios moterys buvo vertinami kaip prašantys kažko ypatingo ar prieštaraujančio visuomenės normoms, tačiau šiandien jų poreikiai laikomi savaime suprantamais. Galbūt ateityje ir LGBTIQ+ poreikiai bus suvokiami kaip savaime suprantami, tačiau tam prireiks dešimtmečių, jei nesutelksime pastangų į socialinės įvairovės integravimą į viešąją politiką ir administravimą“, – sako KTU SHMMF „Viešojo valdymo tyrimai“ mokslo grupės vadovė prof. R. Pučėtaitė.
Tyrimas taip pat atskleidė politinės tylos reiškinį, kai jautrius klausimus sąmoningai vengiama įtraukti į savivaldybių strateginius dokumentus. Savivaldybės dažnai propaguoja „neutralumo“ naratyvą, kuris tariamai grindžiamas lygybės principais, tačiau praktikoje „neutralumo“ požiūris dažnai naudojamas kaip pretekstas nespręsti potencialiai prieštaringų klausimų. Politinė tyla ne tik neleidžia šiems klausimams patekti į politinę darbotvarkę, bet ir sudaro sąlygas visuomenėje plisti stereotipams ir pažeidžiamoms grupėms toliau patirti socialinę atskirtį.
„Politinė tyla gali būti sąmoningas siekis išvengti socialinių įtampų arba prieštaringų diskusijų. Dažnai tai grindžiama politiniu pragmatizmu siekiant nepykdyti visuomenės. Tačiau tuo pat metu ši tyla gali slėpti problemas, jas ignoruoti. Kita vertus, tyla politiniuose dokumentuose gali būti netiesioginis pasipriešinimo būdas – institucijos gali vengti įvardyti idėjas, problemas, kurios yra per daug kritiškos, nepatogios visuomenėje“, – pastebi mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymas“ tyrėjas dr. Vytautas Valentinavičius.
Nepaisant sisteminių trūkumų, tyrimas atskleidė keletą sėkmingų iniciatyvų. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė aktyviai remia LGBTIQ+ bendruomenės kultūrinius renginius, tokius kaip „LT Pride 2024“ ir queer festivalį „Kreivės“, o Kauno rajono savivaldybė įgyvendina „Saugios mokyklos koncepciją“, tiesiogiai pabrėžiančią diskriminacijos prevenciją seksualinės orientacijos pagrindu.
Tyrimo rezultatai rodo, kad savivaldybių strateginiai dokumentai dažnai neatspindi įvairovės principų ir nepakankamai atsižvelgia į LGBTIQ+ bendruomenės poreikius. Ši situacija pabrėžia poreikį stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, įtraukti mokslinius duomenis į politikos formavimą bei diegti aiškias gaires, kurios padėtų savivaldybėms efektyviau spręsti šios bendruomenės iššūkius. “Taip pat norint gilinti lygių galimybių principo supratimą savivaldybėse ir užtikrinti jo įgyvendinimą būtinas valstybės tarnautojų švietimas, organizuojant mokymus, dirbtuves, kuriose savivaldybių ir viešojo administravimo įstaigų atstovai kritiškai vertintų, tobulintų arba kurtų naujas priemones, atliepiančias ir socialinių grupių poreikius.“ – pastebi Savivaldos mokymo centro vadovė Jolanta Vaičiūnienė.
Tyrimas buvo atliekamas įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą projektą „Efektyvesnė LGBTIQ teisių apsauga stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą“, pagal Lygių galimybių įgyvendinimo 2024–2026 metų veiksmų plano priemones. Su tyrimo ataskaita galite susipažinti čia.
