Baigusi bakalauro studijas KTU Inesa Juškytė planavo pasinaudoti „Erasmus+“ absolvento praktika, tačiau iš draugės sužinojo apie R. Schumano stažuotes. Šių Europos Parlamento (EP) sekretoriate siūlomų apmokamų stažuočių metu stažuotojai iki pusės metų gali praleisti dirbdami vienoje iš oficialiųjų EP darbo vietų – Briuselyje, Liuksemburge ar Strasbūre arba valstybėse narėse įsikūrusiuose ryšių biuruose.
Anot studentės, konkurse buvo galima kandidatuoti į tris skirtingas pozicijas – pagal savo studijas ji pasirinko vieną komunikacijos ir dvi vertimo. Nors stažuotės pasiūlymo Inesa tikėjosi ir norėjo, kvietimas į Liuksemburge įsikūrusį Europos Parlamento Vertimo raštu generalinio direktorato lietuvių kalbos skyrių jai vis tiek buvo maloni staigmena.
„Manau, kad daugiau studijas baigusių žmonių turėtų pasinaudoti šia šaunia galimybe ne tik išbandyti ir pagilinti savo profesines žinias, bet ir susipažinti su Europos Sąjungos (ES) institucijomis bei sužinoti, ką ES reiškia valstybėms narėms ir jų gyventojams“, – nuomone dalijasi KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studentė Inesa.
Dalyvavo teismo posėdyje
Stažuotės metu buvo organizuojamos misijos į Briuselį ir Strasbūrą – Briuselyje stažuotojai susirinko į bendrą įvadinį renginį ir apsilankė EP muziejuje „Parlamentariume“, o Strasbūre stebėjo Parlamento plenarinę sesiją, kurios metu magistrantė išgirdo ir lietuvių parlamentarų pasisakymus.
„Per pusmetį apsilankėme įvairiose ES institucijose: ne tik Parlamente, bet ir Europos Taryboje bei Liuksemburge esančiame Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, kuriame turėjome progą sudalyvauti teismo posėdyje“, – prisimena ji.
Besistažuodama mergina suprato, kad vertėjo darbas jai patinka ir tinka: „Ši profesija yra labai lanksti tiek darbo grafiko, tiek galimybės dirbti nuotoliniu būdu atžvilgiu. Stažuotės metu dirbau nustatytomis valandomis biure – ir tai tik vienas iš galimų vertėjo pasirinkimų. Tačiau dalis mano kolegų dirbo iš namų, nes ES institucijos sudaro palankias sąlygas derinti darbą ir vaikų auginimą.“
Merginos teigimu, laisvai samdomi vertėjai turi dar daugiau laisvės nei etatiniai įmonių ar institucijų vertėjai – darbui tereikia gero interneto ryšio, todėl galima dirbti ne tik iš namų, bet ir keliauti.
„Taip pat, dirbant individualiai galima pačiam organizuotis savo darbo krūvį, valandas – mane ši nepriklausomybė vilioja“, – sako ji.
Viena profesija – begalės karjeros galimybių
Pasak magistrantės, daugeliui atrodo, kad vertimas yra monotoniška veikla ir vertėjai tik perrašo įvairius dokumentus ar persako tekstą kita kalba. Tačiau jos teigimu, baigus KTU technikos kalbos vertimo ir lokalizacijos studijas galima ne tik versti raštu ar žodžiu – galima lokalizuoti programinę įrangą ir internetines svetaines, dirbti vertimo projektų vadovu ir organizuoti komandos darbo eigą, versti ir subtitruoti audiovizualinį turinį, pavyzdžiui, filmus, netgi redaguoti bei kurti įvairų kalbinį turinį: rašyti straipsnius, reklaminius tekstus ir dar daugiau.
„Pati dar bakalauro metais pradėjau rašyti straipsnius apie universitete vykstančius renginius ir akademinę bendruomenę KTU internetiniam puslapiui, nes, manau, kad rašymas gimtąja kalba yra naudingas verčiant – tai padeda išlaikyti savo kalbos pojūtį ir natūralumą vertimuose. Skaitantieji verstus tekstus turėtų to neįtarti ir galvoti, kad jie buvo parašyti jų skaitoma kalba“, – pasakoja Inesa.
Anot studentės, vertėjo darbas taip pat reiškia mokymąsi visą gyvenimą.
„Verčiant iš vienos kalbos į kitą reikia gerai mokėti ne tik kalbas, bet ir suprasti abi kultūras. Nepakanka tekstą perrašyti, reikia suprasti kultūrinius skirtumus, kurie atsispindi mūsų kalbos vartojimo įpročiuose, žodyne. Taip pat kiekvienas verčiamas tekstas yra vis kitoks – versdama plečiu savo akiratį, sužinau daug naujų dalykų, apie kuriuos pati savarankiškai gal net nepaskaityčiau. Kadangi stažavausi EP rinkimų metu, mano verčiami tekstai man suteikė daug platesnį Europos Sąjungos reikšmės suvokimą“, – sako ji.
Iš EP – atgal į KTU
Bakalauro metais studijavusi Naujųjų medijų kalbos programoje, Inesa turėjo ir gretutines vertimo studijas – taip įgijo lingvistikos ir vertimo bakalaurą.
Patirtis Liuksemburge padėjo apsispręsti toliau studijuoti vertimą, nes norėjo į šią sritį pasinerti giliau bei iš įvairesnių pusių.
„Pasirinkau stoti į Technikos kalbos vertimo ir lokalizacijos magistrantūrą, nes tai buvo vienintelė vertimo programa, kurioje nemažas dėmesys skiriamas ir lokalizacijai. Turint omeny, kad vis daugiau gyvenimo sričių persikelia į virtualią erdvę ir programinės įrangos, interneto svetainių, kompiuterinių žaidimų ateityje tik daugės, manau, kad naudinga mokėti adaptuoti ir tokius produktus vietinei rinkai, todėl noriu turėti kuo platesnį vertėjo profilį,“ – sako mergina.
2019 m. ši KTU programa gavo Europos vertimo raštu magistro kokybės ženklą (angl. European Master’s in Translation, EMT). „Kadangi pildydama priėmimo į magistrantūrą prašymą pati stažavausi EP, tai faktas, kad ši programa įvertinta aukščiausiu tokio lygio studijoms skirtu ES įvertinimu, pradžiugino“, – šypsosi magistrantė.
Pabaigusi pirmą kursą studentė džiaugiasi savo sprendimu toliau studijuoti.
„Patiko, kad galėjome bendradarbiauti su realiais klientais ir vertėme tekstus bei lokalizavome internetinę svetainę, kurie bus prieinami viešai. Taip pat, laukiu trečio semestro, kadangi labai noriu išmėginti audiovizualinį vertimą, nes esu pagalvojusi, kad filmų subtitravimas gali būti įdomus darbas. Be to, antro pusmečio metu turėjome progą rašyti kursinius darbus pas vertimo srityje gerai žinomą profesorių emeritą Yves Gambier, kurio darbais rėmiausi rašydama baigiamąjį bakalauro darbą. Kai sužinojau, kad jis mums dėstys, visiems pasakojau, kad mokysiuosi pas vertimo mokslo įžymybę“, – kalbėjo mergina.
Inesa pasakoja, kad studijose taip pat pavyko susirasti darbą pagal profesiją. Universitetui bendradarbiaujant su įvairiais vertimo biurais, studentai turi daug galimybių užmegzti profesines pažintis – būtent taip mergina paskaitų metu susipažino su vieno biuro vadove ir šiuo metu dirba kaip laisvai samdoma vertėja.
