KTU studentė Kipre: studijos, įkvėpusios naujiems sprendimams

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menu fakulteto (KTU SHMMF) Naujųjų medijų kalbos ketvirto kurso studentė Adrija Liaugminaitė, pasinaudojusi „Erasmus+“  mainų galimybe, vieną semestrą praleido Nikosijos universitete (UNIC) Kipre. Šis sprendimas, kaip pati sako, ne tik praturtino kūrybiškai, bet ir atvėrė naujų kultūrinių patirčių bei paskatino permąstyti ateities planus.

Adrija apie „Erasmus+“ mainų galimybę žinojo dar nuo mokyklos laikų, tačiau įvairios girdėtos neigiamos patirtys ilgą laiką ją stabdė nuo sprendimo išvykti. Nors antraisiais studijų metais studentė planavo išvykti į mainus Stambule, paraišką galiausiai atšaukė. Tačiau trečiaisiais metais, paskatinta artimų draugų sėkmingų patirčių, ji vis dėlto ryžosi pasinaudoti galimybe. Kaip Adrija pati sako, privataus, aukštai reitinguojamo universiteto reputacija suteikė pasitikėjimo studijų kokybe, o pati sala viliojo galimybe pažinti kitokią kultūrą ir gyvenimo ritmą.

Pirmieji žingsniai

Studentė pasakoja, kad apie Kiprą žinojo nedaug, tačiau tokį jos sprendimą – semestrą praleisti Kipre – galutinai lėmė rekomendacijos apie UNIC universiteto kokybę ir itin platų modulių pasirinkimą.

„Dalykų sąrašas Nikosijos universitete buvo tikrai platus, tad nebuvo problemų sudarant studijų planą, tik reikėjo atkreipti dėmesį, kad nesidubliuotų laikai“, – prisimena Adrija.

Atrankos procesas, pasak KTU SHMMF studentės, buvo aiškus ir sklandus: pateikus paraišką reikėjo laikyti anglų kalbos testą KTU, o ilgiausiai teko laukti nominacijų paskelbimo. Gavusi patvirtinimą, Adrija galėjo pradėti ruoštis išvykimui ir tvarkyti visus reikalingus dokumentus.

Studijose dėmesys kūrybiškumui

KTU studentę ypač sužavėjo studijų stilius UNIC universitete. Ten teorija buvo tik pagrindas, o visas dėmesys – praktikai: kelių valandų paskaitos, ranka piešti eskizai, kūrybiniai projektai, reklamos vizualai „nuo nulio“ iki paruošto formato.

„Reikėjo dirbti su „Adobe“ programomis kuriant reklamines kampanijas. Daug laiko praleisdavome darydami eskizus ranka, generuodami efektyvias idėjas, kaip pasiekti tikslinę auditoriją, kokius šriftus naudoti ir kaip išdėlioti viską bendrame vaizde, ir, aišku, kurdami galutinių reklamų ciklo produktą tai pačiai kampanijai – lankstinukus, stendų reklamas, „Instagram“ įrašus, miesto ekranų reklamas“, – pasakoja Adrija.

Semestro pabaigoje studentei teko lankytis reklamos agentūroje „TBWA\Entelia“.

Susitikimo metu Adrijai pavyko pamatyti ir aptarti realius projektus su tokiais prekių ženklais kaip „McDonald’s“ ar „Volvo“. Kita patirtis, kuri jai įsiminė, buvo vizitas pas vieną iš dėstytojų, kuris studentus pakvietė į savąjį viešbutį, supažindino su jo istorija ir net įteikė dovanas.

Nikosijos universitetas – tarptautinė erdvė

Atvykus į Kiprą, studentę labiausiai nustebino vietinės kultūros ritmas: kipriečiai bendrauja garsiai, daug gestikuliuoja, o į susitikimus ir paskaitas dažnai vėluoja be didelės sąžinės graužaties. Viešasis transportas veikia pagal savas taisykles – būna vėluoja, o kartais ir neatvažiuoja.

„Kipre išmokau viską planuoti anksčiau, nei planuodavau Lietuvoje“, – sako SHMMF studentė.

Nikosijos universitetą Adrija prisimena kaip itin tarptautinę erdvę. Vietinių kipriečių universitete buvo nedaug, o didžiąją dalį studentų sudarė žmonės iš įvairių pasaulio šalių. Studentų gyvenimas čia sukosi aplink šalių klubus, kultūrinius renginius ir sportines veiklas, o aktyvi ESN (angl. Erasmus Student Network) organizacija padėjo lengvai įsitraukti į bendruomenę ir susipažinti su kitais mainų studentais.

„Universitete yra įsteigti šalių klubai, kuriuose renkasi žmonės iš vienos užsienio šalies. Pavyzdžiui, ukrainiečių, baltarusių, pakistaniečių klubai buvo vieni didžiausių. Jie vykdė įvairius kassavaitinius renginius, susijusius su jų kultūra, maisto gaminimu, tradiciniais šokiais, diskusijomis aktualiomis temomis“, – pasakoja mergina.

Laikas „studentavimui“

Laisvalaikiu KTU studentė daug keliavo po salą ir kartu su kitais Erasmus studentais aplankė tiek populiarias, tiek mažiau turistines vietas – visus didesnius Kipro miestus kaip Pafosas ir Ayia Napa, Afroditės uolą, vėžliukų įlanką, baltosios upės paplūdimį (angl. White River Beach) ir net kalnus su sniegu. Tačiau viena įsimintiniausių vietų, pasak Adrijos – raudonasis Mitsero ežeras, kurio ryški spalva susiformavo dėl sunkiųjų metalų oksidacijos.

Taip pat gyvendama Nikosijoje, Adrija iš arti patyrė vienintelės Europoje padalytos sostinės kasdienybę. Miesto centre esantis sienos punktas leidžia su pasu patekti į Šiaurės Kiprą, dar vadinamą Lefkoša, kur akimirksniu pasikeičia kalba, aplinka ir bendras miesto vaizdas – graikų kalbą greitai pakeičia turkų, o angliškai susikalbėti tampa sudėtinga. O kelionės okupuotoje salos dalyje tapo tikru nuotykiu – viešasis transportas čia veikia visai kitaip nei įprasta.

„Atrodo, kad autobusas atsiranda iš niekur – kažkas tiesiog pradeda šūkauti miestų pavadinimus, į kuriuos šie autobusai veža, ir mes sėdame ir važiuojame. O už bilietus susimokame prieš išlipdami“, – pasakoja studentė.

Padėjo atrasti karjeros kelią

Mainai Kipre merginai tapo ne tik reikšminga akademine, bet ir asmenine patirtimi. Po modulio „Graphic design for social & commercial“ ji suprato norinti gilintis į medijas bei vizualinę komunikaciją, glaudžiai susijusią su marketingu. Ši patirtis paskatino svarstyti ir apie magistro studijas užsienyje.

Mainai Kipre SHMMF studentę išmokė greičiau reaguoti į nenumatytas situacijas ir spręsti problemas čia ir dabar bei viską planuoti iš anksto. Mainuose ji taip pat pradėjo labiau galvoti apie save, nors pripažįsta, kad šį mąstymo pokytį pritaikyti kasdienybėje iki šiol nėra lengva.

Savo patirtį ji apibendrina paprastais, bet svarbiais patarimais kitiems: „Nebijoti palikti savo šeimos, namų bei šalies, nebijoti išlipti iš savo komforto zonos ir nebijoti pasinaudoti galimybėmis, kurios gali daugiau nepasikartoti.“