„Gyvenime man trūko iššūkių, todėl nusprendžiau išvykti į Nyderlandus“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studentė Urtė Mackevičiūtė. 2023 m. rudens semestro metu komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų studentė savo žinias gilino Tventės universitete Nyderlanduose.
Anot Urtės, „Erasmus“ mainai Nyderlanduose nebuvo spontaniškas sprendimas. Ilgai svarsčiusi, po Covid-19 pandemijos Urtė nusprendė, kad nori paįvairinti savo kasdienybę.
„Todėl antro kurso metu rimtai pradėjau galvoti apie dvišalių mainų galimybę, kol galiausiai vieną vakarą savęs paklausiau: ar praėjus penkeriems metams aš nesigailėsiu praleidus tokią galimybę?“, – prisimena mergina.
Į Tventės universitetą Urtė važiavo nieko apie jį nežinodama. Jį studentė pasirinko todėl, kad Kauno technologijos universiteto ir Tventės universiteto programos buvo labai panašios: „Be to, nesinorėjo išvykti studijuoti toli nuo namų, todėl pasirinkau Europoje esantį universitetą“.
Vienas iš pagrindinių skirtumų tarp Lietuvos ir Nyderlandų universitetų – vertinimo sistema. Anot pašnekovės, teigiamas pažymys Tventės universitete yra 5,5.
„Studijos universitete nebuvo lengvos. Savo aplinkoje neturėjau nei vieno pažįstamo, kuris studijų metu būtų gavęs aukščiausią įvertinimą. O kartais net ir gauti patenkinamą pažymį būdavo iššūkis“, – teigia pašnekovė.
Studijos Nyderlanduose taip pat orientuotos į studento praktinius gebėjimus. Universitete reikėjo kurti turinį socialiniams tinklams, atlikti aštuonis interviu su įmonių vadovais ar darbuotojais.
„Tokios užduotys suteikia galimybę pagerinti kūrybinio rašymo, verslo komunikacijos įgūdžius. Neabejoju, kad šie praktiniai gebėjimai pravers darbo rinkoje“, – įsitikinusi U. Mackevičiūtė.
Kalbėdama apie universitetų skirtumus studentė pabrėžia ir Tventės universiteto požiūrį į užsienio studentus: „Lietuvoje studentai iš užsienio susilaukia didelio dėstytojų palaikymo, jeigu auditorijoje yra bent vienas studentas iš užsienio – dėl jo paskaita bus vedama anglų kalba. Nyderlanduose toks dalykas būtų nesuvokiamas“.
Ji pastebi ir daugiau skirtumų. Pavyzdžiui, Lietuvoje kai kurie dėstytojai studentams prideda papildomą balą už lankomumą ar aktyvų dalyvavimą paskaitose. Tuo tarpu Tventės universitete tokių atvejų nebūna, kadangi studentų ir dėstytojų santykiai yra labai oficialūs.
Urtė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje socialiniai mokslai (įskaitant ir komunikacijos mokslus) apipinti daugybe stereotipų. Dar kitaip jie vadinami „minkštaisiais mokslais“. Daugelis žmonių mano, jog socialiniai mokslai yra patys lengviausi, o juos studijuoti pasirenka žmonės, kurie nori lengvai gauti išsilavinimą.
„Lietuvoje iš aplinkinių susilaukdavau pašaipių frazių apie komunikacijos studijas. Aplinkiniai manęs klausdavo: „Ką jūs veikiat studijų metu? Komunikuojat?“, – prisimena mergina.
Visgi dažnu atveju komunikacija apima ne vien bendravimą su žmonėmis, bet ir problemų sprendimą, gebėjimą sklandžiai rašyti, tinkamai reaguoti krizinėse situacijose ar netgi programuoti. Tačiau užsieniečiai į komunikacijos mokslus turi kardinaliai skirtingą požiūrį.
„Anot jų, komunikacijos studijos yra lygiai taip pat svarbios kaip ir kitos. Užsieniečiai man vis sakydavo, kad mano pasirinkta studijų kryptis yra labai moderni“, – teigia Urtė.
Pasak KTU SHMMF studentės, kultūrinė patirtis – turbūt didžiausias „Erasmus“ mainų privalumas, kadangi visada esi apsuptas žmonėmis iš skirtingų kultūrų.
Urtė taip pat negaili pagyrų olandams dėl jų tolerancijos. Anot jos, olandai labai draugiški ir šilti žmonės, kurie visada pasiruošę padėti kitataučiams.
„Man būdavo keista, kad jie gatvėje dažnai nusišypsodavo, patys pirmi pasisveikindavo ar nevengdavo užkalbinti kitataučių“, – įspūdžiais dalinasi studentė.
Urtė pastebi ir studentų iš Nyderlandų atsakingą požiūrį į mokslus: „Jie nuo pat pirmos įvadinės paskaitos konspektuoja kiekvieną dėstytojo sakinį. Iš pat pradžių man tai atrodė keista, kadangi Lietuvoje tai retas atvejis“.
Be to, anot merginos, grupinius darbus jie pradeda daryti vos tik gavę užduotį. Tuo tarpu Lietuvoje studentai tokias užduotis atlieka paskutinę dieną, o kai kurie studentai prie komandinių darbų išvis neprisideda.
Dvejojantiems dėl dvišalių mainų Urtė skatina kitus atsakyti į tą patį klausimą, kurį galvodama apie „Erasmus“ mainus uždavė ir sau: „Kaip tu šį sprendimą, kurį dabar dvejoji priimti, įvertinsi po penkerių metų?“, – drąsina Urtė.
