KTU studentas iš Ukrainos džiaugiasi „Erasmus+“ studijų galimybėmis Prancūzijoje: tai tikrai buvo nuotykis

KTU kasmet organizuoja „Go Abroad Fair“ mugę, kurioje pristatomos ne tik dalinių studijų ar praktikos užsienyje galimybės, studentų patirtys ir įspūdžiai, tačiau neišvengiamai užsimezga ir būsimų Erasmus studentų planai ateinantiems semestrams.

Būtent šioje mugėje prasidėjo ir Alex Korzh „Erasmus“ kelionė. Jis – KTU Naujųjų medijų kalbos antro kurso studentas, atkeliavęs į Lietuvą iš Ukrainos. Prieš pusmetį vaikinas išvyko į Prancūziją pagal „Erasmus+“ mainų programą ir šįkart dalijasi savo įžvalgomis ir patirtimi.

„Tai labai gražus miestas, daug art nouveau stiliaus architektūros – ji ir sukuria tą didybės jausmą. O pagrindinė aikštė su auksiniais vartais – tai yra būtent tas vaizdinys, kuris iškyla mintyse galvojant apie Prancūziją“, – pasakoja Alex.

Studijos prancūzišku stiliumi

Prieš išvykdamas į Prancūziją Alex pirmuosius metus studijavo Kaune. Lygindamas studijas KTU Naujųjų medijų kalbos programoje ir Prancūzijoje vaikinas pažymi, jog tiek turinys, tiek metodai ženkliai skiriasi: Kaune šalia lingvistikos modulių Naujųjų medijų kalbos studentai gilinasi į medijų teorijos, informatikos, o nuo trečiųjų metų – ir į pasirinktos BA+ kompetencijos dalykus.

„Kaune studentai gauna žymiai daugiau laisvės kūrybai ir galimybių pademonstruoti savo turimas žinias. Daug grupinių darbų, tarpusavio bendravimo, dažnai naudojamos technologijos“, – pažymi vaikinas.

Prancūzijoje, visgi, studijos yra žymiai labiau orientuotos į teoriją, akademinį pasaulį, todėl vietos saviraiškai taip pat mažiau. Visgi Alex’ui ypač didelį įspūdį paliko psicholingvistikos modulis: „buvo labai įdomu sužinoti, kaip veikia smegenys ir atmintis“, – tikina studentas. Juolab, kad šio dalyko dėstytoja gebėjo sudominti studentus: „neretai paskaitose matydavome pavyzdžių su garsiu aktoriumi Rajanu Goslingu. Toks būdas man buvo efektyvus ir pačios paskaitos tikrai tapdavo įsimintinesnės“, – tikina studentas. „Kartą ši dėstytoja surengė ekskursiją po universitetą ir nuvedė į lingvistikos archyvus, kuriuose turėjome galimybę pamatyti vienus seniausių žodynų Europoje.“

Tuo tarpu kalbų mokymo modulis Alex’ui pasitarnavo ir asmeniškai. Jau kelerius metus kalbų mokytoju dirbantis vaikinas džiaugiasi, jog Prancūzijoje įgytas žinias gali taikyti ir savo darbe: „kuo daugiau kalbėjimo, tuo geriau – būtent šį požiūrį išsinešiau iš paskaitų. Stengiuosi nenaudoti jokių tarpinių kalbų savo pamokose“, – tikina studentas. „Tai susiję ir su psicholingvistika. Kartais savo mokiniams netgi paaiškinu vieną ar kitą kalbos mokymosi ypatumą, kurį jie patys taiko net to nesuprasdami“, – džiaugiasi Alex.

Tikslas įvaldyti kalbą – pasiektas

Nepaslaptis, jog Prancūzijoje prancūzų kalba yra būtina. Aplinka buvo vienas iš veiksnių padėjusių Alex’ui ištobulinti prancūzų kalbą, net jei iš pradžių buvo sunku išdrįsti kalbėti.

„Nors prieš išvykdamas į mainus septynerius metus mokiausi prancūzų kalbą ir galėjau suprasti, ką man sakė aplinkiniai tiek paskaitose, tik gatvėje, pačiam kalbėti iš pradžių buvo iššūkis“, – prisimena vaikinas.

Visgi, laikui bėgant jis nustojo rūpintis tuo, ką pasakys ar pagalvos kiti.

Kruasanai, prancūziškos kultūros ypatumai ir Europos Kalėdų sostinė

„Tu turi kiekvienam sakyti „bonjour“ ir tai darydamas būtinai šypsotis, kitaip niekas su tavim nešnekės“, – šypsosi Alex. Šią pamoką vaikinui teko išmokti vieną pirmųjų dienų Prancūzijoje, nesėkmingai bandant nusipirkti autobuso bilietėlį. „Net atpažinę sukčius gatvėse prancūzai vis tiek jiems sako „bonjour“, – juokiasi Alex. „Tai giliai jų kultūroje įsišaknijusi tradicija, kurios privalu laikytis.“

Kaip vieną iš prancūziškos kultūros ypatumų Alex išskiria ir valgymo metą. „Restoranai, kavinės, valgyklos – viskas atsidaro nuo maždaug 11:30 ir tiekia pietus iki 13 val. Jei nespėji papietauti tuo metu, tikėtina liksi alkanas, nes tuomet iki 19 val. gali užsisakyti tik gėrimų“, – šypsosi Alex.

Visgi kalbėdamas apie maisto kokybę vaikinas pagyrų negaili: begalės rūšių sūrių, kuriuos galima rasti net universiteto valgykloje, tradiciniai Lotaringijos regiono patiekalai kaip Lotaringijos kišas ar visame pasaulyje žinomi Madeleine sausainiai, kilę būtent iš čia. Negalima pamiršti ir kepinių: „niekas neprilygsta prancūziškiems kepiniams. Mano bičiulis net keldavosi kasdien šeštą valandą ryto, kad nusipirktų šviežių baguettes“, – juokiasi Alex. „Prancūzijoje, visur kur beeisi, rasi tradicinę prancūzišką kepyklėlę, pavadintą jos įkūrėjo ar įkūrėjos vardu.“

Kalbėdamas apie laisvą laiką vaikinas pripažįsta, jog darbo dienomis jo beveik nelikdavo. Visgi savaitgaliai ir laisvadieniai, kurių, kaip pažymi Alex, prancūzai turi tikrai nemažai, buvo skirti kelionėms.

Į šią Kalėdų sostinė suvažiuoja žmonės iš daugelio Europos šalių, todėl norintiems lėtesnės ir jaukesnės Kalėdų atmosferos Alex rekomenduoja aplankyti Kolmaro miestą, kitaip vadinamą mažąja Venecija, tačiau su ryškiais vokiškos architektūros atspindžiais.

Unikali galimybė

Prancūzija yra gana brangi šalis, kaip bebūtų, taip pat yra kultūrinių skirtumų, prie kurių tenka priprasti, tačiau „Erasmus+“ mainai – tai unikali patirtis, kuri leidžia pažinti ne tik svečią šalį, bet ir save, pažymi studentas. Alex iš Prancūzijos išsineša daug prisiminimų, šiltų jausmų, išsipildžiusią svajonę ir žymiai daugiau pasitikėjimo tiek savimi, tiek savo prancūzų kalbos gebėjimais.

Studentas džiaugiasi pasinaudojęs šia galimybe pusmetį praleisti užsienyje, o išmoktomis svarbiomis pamokomis dalijasi su visais, kurie turi bent menkiausią norą išvykti studijuoti į Prancūziją: „niekada nebijokit ir leiskitės į nuotykius. Nesirūpinktie, ką kiti apie jus galvoja. Būkite pilni gyvenimo džiaugsmo (arba kaip prancūzai sakytų „joie de vivre“), mėgaukitės kruasanais ir būkit pasiruošę susirasti naujų draugų.“