KTU studenčių pusmetis studijų Švedijoje: Laplandiški elniai, melagienos ir mėlynių rinkimas

KTU studentės Salvija Dubosaitė ir Livija Burbaitė per pusmetį, praleistą Švedijoje savo patirtimi rodo, jog Erasmus+ mainams niekada nėra vėlu.

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMMF) Technikos kalbos vertimą bei Naujųjų medijų kalbą studijuojančios merginos sako, kad semestras užsienyje jas viliojo nuo pat studijų pradžios.

„Visada žinojau, kad anksčiau ar vėliau tikrai kažkur išvažiuosiu. Noras tyrinėti, keliauti, pajusti, ką reiškia studijuoti, gyventi kitoje šalyje ir būti savarankiška skatino, o pasirinkta šalis – Švedija – traukė dėl savo pažangos“, – sako L. Burbaitė.

Jai antrina ir S. Dubosaitė, kuri tvirtina, kad labai mėgsta Skandinaviją, o Švedija žavėjo tuo, jog yra labai moderni, išsivysčiusi, išsilavinusi valstybė.

Orientacinė programa – mėnesį

Aktyvi bendruomenė, moderni aplinka ir itin daug studentiškos veiklos – būtent taip abi studentės prisimena Örebro universitetą, kuriame praleido savo mainų pusmetį.

„Orientacinė programa buvo nepaprastai naudinga susipažįstant su universitetu ir žmonėmis“, – prisimena mergina. O pažintys, užmegztos dar mainų pradžioje, lydėjo visą studijų Švedijoje laikotarpį.

Kalbėdamos apie universitetą, merginos prisimena ir patį Örebro. Būtent šis, pietų Švedijoje įsikūręs miestas, savo dydžiu studentėms priminė lietuviškąją Klaipėdą, tačiau veiklų gausa nenusileido Kaunui. „Örebro turi didelį, labai gražų centrą, kuriame tiek dieną, tiek naktį gali susirasti veiklų“, – teigia Livija. „Be to, kalbame apie Švediją, o jie viskuo yra labai daug žingsnių priekyje mūsų.“

Ir visgi, nepaisant aktyvaus miesto ir universiteto bendruomenės ritmo, ranka pasiekiama gamta buvo ir yra svarbus Örebro universiteto privalumas. Pasak Livijos, universiteto studentų miestelis yra visai šalia miško, kuris tapo dažna ir pačios studentės laisvalaikio praleidimo vieta.

Susipažino su melagienomis

Kitoks buvo ir studijų formatas. Örebro universitete studentės mokėsi ciklais, t. y. po vieną modulį kiekvieną semestro mėnesį – būtent tai merginoms leido skirti daugiau laiko laisvalaikiui, šalies ir kultūros pažinimui.

„Kadangi vienu metu turėjome tik vieną modulį, turėjau pakankamai laiko mokytis, dalyvauti renginiuose, užklasinėje veikloje ir dar turėti laisvo laiko sau“, – prisimena KTU Technikos kalbos vertimo studentė Salvija. „Galiu pasakyti, jog toks mokymosi būdas man buvo žymiai priimtinesnis ir nekeliantis tiek streso“, – antrina jai Livija.

Laisvalaikiu – gamta, didmiesčiai ir Kalėdų senelio gimtinė

Pasakodamos apie savo patirtis, merginos mini ir „Erasmus studentų tinklą“ (ESN) – organizaciją, vienijančią tarptautinių mainų studentus visoje Europoje ir kiekvienoje valstybėje organizuojančia popaskaitines veiklas būtent užsienio studentams.

„Išliko tik geriausi atsiliepimai apie ESN Örebro studentus ir jų atsidavimą veiklai. Būtent šio tinklo organizuota jau minėta orientacinė programa padėjo tvirtą pagrindą mūsų tolesniam mainų laikotarpiui. Jei ne ji, nebūčiau sutikusi daugelio žmonių ir parsivežusi tiek daug atsiminimų, o su naujomis pažintimis atsivėrė galimybės dalyvauti ir kitose ESN organizuojamose veiklose: nuo karaoke, filmų, stalo žaidimų vakarų, iki mėlynių rinkimo ir „Mario Kart“ turnyrų, ar netgi sutiktuvių ir išlydėtuvių vakarienių. Viskas apmąstyta iki smulkmenų, kad tik mums būtų smagu“, – tvirtina L. Burbaitė.

Jai antrindama Livija priduria, jog Stokholmas išties tapo itin širdžiai artimu miestu: „aplankiau gana daug kartų ir pamilau šį miestą“, – prisimena KTU Naujųjų medijų kalbos studentė. „Net negalėčiau konkrečiai įvardinti, kas mane taip sužavėjo. Galbūt miesto dydis, galbūt žmonės, tačiau Stokholmas man paliko kažką ypatingo viduje ir tikrai keliaučiau ten dar.“

Visgi ESN organizuota kelionė į Laplandiją tapo įsimintiniausiu Livijos „Erasmus+“ mainų įvykiu.

„Niekada nebuvau mačiusi tokios gamtos, tiek sniego, prie namų keleliais vaikščiojančių elnių ir šiaurės pašvaisčių”, – prisimena studentė. „Įspūdžiai tokie geri, jog kartais ir dabar pagalvojusi negaliu patikėti, jog aš ten buvau.“

Prideda pasitikėjimo savimi

„Nesakyčiau, jog patyriau tai, ko tikėjausi, nes patyriau daug daugiau“, – šypsosi Livija.

Pasiryžus vykti į „Erasmus+“ mainus ne vieną gali apimti nežinios jausmas: nuogąstavimai dėl pritapimo, studijų užsienio universitete, gyvenimo kitoje šalyje.

Bet tai natūralu, teigia merginos. Viena vertus lūkesčiai gali būti pamatuoti kitų „Erasmus“ studentų patirtimis, kaip tai buvo Salvijos atveju: „tikėjausi kažko panašaus į tai, ką patyriau, nes prieš tai jau bendravau su žmonėmis, kurie išvyko į Erasmus+ programą“, – prisimena Technikos kalbos vertimo studentė.

Kita vertus, kaip teigia Livija, „Erasmus“ studentus jungia bendri tikslai: sutikti naujų žmonių, patirti naujų nuotykių ir pažinti svečią šalį. Taigi bendraminčių ratas tarsi susikuria pats: „visi atvykome į Švediją turėdami panašius norus ir neturėdami draugų, todėl neturėjome pasirinkimo ir susidraugavome“, – pripažįsta Livija.

Bendros patirtys ir tikslai vienija, todėl „Erasmus+“ mainai yra puiki terpė užmegzti naujų pažinčių, tikina studentės. Be to, nauja aplinka lavina kasdienius įgūdžius: „orientacinės programos metu kalbėjome tarpusavyje, jog kai kurie studentai tik Švedijoje išmoko gaminti valgyti, nes prieš tai paprasčiausiai nebuvo tam poreikio“, – juokauja Salvija.

O nauji iššūkiai, tikina Livija, ugdo ir asmenybę: „Švedijoje turėjau įveikti savo jaudulį ir baimes bendrauti su nepažįstamais. Pradėjau daug labiau savimi pasitikėti ir už tai esu dėkinga merginoms, su kuriomis susipažinau būdama ten“, – džiaugiasi studentė.

Taigi, į klausimą „Ar verta vykti į Erasmus+ mainus“ abi merginos vienbalsiu sako, kad „taip“! Ši patirtis atneša ne tik naujų pažinčių, ilgamečių draugų, nuotykių, svarų priedą CV, bet ir duoda daug pasitikėjimo savo jėgomis. „Erasmus+“ mainai yra vienas iš geriausių būdų įveikti baimes ir perlipti per save“, – tikina Livija.