Aistė Balžekienė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menu fakulteto docentė, mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ pagrindinė tyrėja
Kiekvienam mūsų gyvenime tenka sutikti skeptikų arba net patiems išreikšti skeptišką požiūrį vienu ar kitu klausimu. COVID 19 yra nepavojingas! Klimato kaita – išsigalvojimas! Betrūksta pridurti: žemė – ne rutulys, o plokščia! Tokie teiginiai tarsi peilis perpjauna visuomenę į kelias dalis, kurių viena garsiai juokiasi, o kita – karštai gina įsitikinimus.
Rodos, kas čia baisaus? Na, gal pasišaipys kažkas iš tokių skeptikų, pavyzdžiui, kaip Andrius Tapinas iš Lietuvos įžymybių, gal apsipyks kas šeimoje, draugų rate, socialinėse medijose. Blogiausiu atveju, kažkas susirems kardais politikos arenoje ir viskas tuo baigsis. Bet ar tikrai tik tiek?
Paprastai tariant, skepticizmą provokuoja krizė. Toks yra dalies visuomenės atsakas, kurį iš esmės lemia tai, kaip žmonės vertina tų problemų pasekmes sau asmeniškai, savo bendruomenei ir pasauliui, kiek nerimo jaučia, kiek pasitiki mokslu ir valdžia bei jų gebėjimais valdyti krizes. Mintis aiški – skepticizmą maitina nepasitikėjimas.
Mokslininkų žiniomis, paprastai skeptikų gretos išauga tada, kai susiduriama su sudėtinga, kompleksine ir sunkiai įveikiama problema. Kas jau kas, o COVID 19 pandemijos ir klimato kaitos reiškiniai būtent tokie ir yra: persipynę ir sunkiai prognozuojami.
Be abejonės, tai turi savo kainą, nes gyventojai, kurie skeptiškai priima grėsmės rimtumą ar perdėm optimistiškai žiūri į pasekmes, nėra linkę imtis veiksmų šioms problemoms spręsti ar įgyvendinti valdžios rekomendacijų. Tokiu atveju skepticizmas lemia neefektyvų visuomenės atsaką į grėsmes ir dar labiau apsunkina krizių suvaldymą. Realus pavojus atsiranda tada, kai individualus skepticizmas palaipsniui perauga į radikalius kolektyvinius ir net destruktyvius veiksmus, kurių padarinius ilgainiui pajunta visa visuomenė.
Kokio tipo skeptikas būsite?
Skeptiškos visuomenės reakcijos ir elgsenos tyrimai itin išplėtoti tiriant klimato kaitą. Pavyzdžiui, vokiečių klimatologas ir okeanografas Stefan Rahmstorf iš Klimato kaitos tyrimų instituto Potsdame, kalbėdamas apie visuomenės abejojimą mokslu ir moksliniu konsensusu klimato kaitos klausimais, išskyrė tris klimato kaitos skeptikų tipus: tendencijos, pobūdžio ir poveikio skeptikus.
Tendencijos skeptikai (angl. trend sceptics) apskritai neigia klimato kaitos kaip reiškinio egzistavimą. Šio požiūrio besilaikantys gyventojai mano, kad klimato šiltėjimo tendencijos, kurias fiksuoja meteorologinės stotys, yra klaidingos. Pavyzdžiui, kad ir dėl to, kad esą dauguma tų stočių yra urbanizuotose vietovėse.
Pobūdžio skeptikai (angl. attribution sceptics) klimato kaitos reiškinį pripažįsta, tačiau nepripažįsta žmogaus veiklos kaip klimato kaitos priežasties. Šio požiūrio besilaikantys mano, kad klimato atšilimas vyksta dėl natūralių priežasčių, arba kad CO2 emisijos nelemia klimato atšilimo.
Trečiasis klimato kaitos skeptikų tipas – poveikio skeptikai (angl. impact sceptics) mano, kad klimato kaitos poveikis bus nereikšmingas arba netgi teigiamas.
Tendencijos ir pobūdžio skeptikų argumentai grindžiami mokslinių tyrimų kritika arba interpretacijomis, o poveikio skeptikų argumentai dažnai yra emociniai ir siejasi su tuo, kad klimato atšilimas, neva, gali turėti teigiamą poveikį, pavyzdžiui, turizmo sektoriui arba žemės ūkio derlingumo padidėjimui.
Apskritai, gyventojų nuomones apie tokias kompleksines problemas ir grėsmes dažnai formuoja emocinis efektas ar kylantys jausmai, labiau susiję, pavyzdžiui, su vizualiniu žiniasklaidos turiniu, o ne mokslininkų nuomone, ypač kai ši grindžiama sunkiai suprantamais moksliniais terminais.
Klimato kaitos skeptikai Lietuvoje ir pasaulyje
Kalbant apie klimato kaitos skeptikų tipus, Lietuvoje mažiausiai yra tendencijos skeptikų. Remiantis 2018 m. KTU užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, tik 5,4 proc. gyventojų mano, kad nėra tokio reiškinio kaip „klimato kaita“.
Lietuvoje ryškesni yra pobūdžio skeptikai – 10,4 proc. pritaria teiginiams: „klimato kaitą daugiausiai sukelia natūralūs procesai“ ir „klimato kaitą sukelia vien tik natūralūs procesai“. Panašiai tiek yra klimato kaitos poveikio skeptikų: 9,6 proc. į klausimą koks bus klimato kaitos poveikis atsakė „vien tik teigiamas“ arba „labiau teigiamas nei neigiamas“.