Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė Audronė Telešienė kartu su kolegomis iš Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) bei vienos seniausių Vokietijos aukštųjų mokyklų, Jėnos universiteto, tyrėjais išleido knygą „Green European“ (liet. „Žaliasis europietis“). 8-ojoje nacionalinėje Lietuvos sociologų draugijos konferencijoje pristatytoje monografijoje diskutuojama, ar europiečiai išties turi „žaliąją“ tapatybę, ar jiems būdinga aplinkosauginė elgsena, kaip jie supranta technologines ir aplinkosaugines rizikas.
Nors pasaulyje egzistuoja „žaliojo europiečio“ stereotipas, knygos autoriai, remdamiesi savo surinktais tyrimų duomenimis, juo suabejoja: „Europiečiai neturi vieningos ekologinės sąmonės ar vieningų aplinkai draugiškos elgsenos įpročių. Centrinės ir Rytų (CR) Europos bei Pietų Europos šalių gyventojai yra mažiau linkę rūšiuoti, sąmoningai atsisakyti vartojimo, burtis į aplinkosaugines organizacijas ar prioritetus teikti globalioms kompleksinėms problemoms, kaip klimato kaita. Priešingai, jų kaimynai iš Vakarų Europos šalių ar Skandinavijos, pasižymi bene ryškiausia „žaliąja“ gyvensena pasaulyje.“
Skiriasi aplinkosauginis aktyvizmas
KTU SHMMF Viešosios politikos ir administravimo instituto docentės A. Telešienė ir Aistė Balžekienė, remdamosi ISSP duomenimis, analizavo aplinkosauginių ir technologinių rizikų suvokimą bei atrado įdomius dėsningumus.
„Šalyse, kuriose pastaraisiais dešimtmečiais gyvenimas stabilesnis – nėra didelio masto transformacijų, pavyzdžiui, posovietinio laikotarpio transformacijos, greito vystymosi tempo ir kitų, gyventojai jaučiasi saugesni. Taip pat ir žmonių, užimančių stiprias socio-ekonomines pozicijas, rizikos suvokimas žemesnis“, – pažymėjo KTU tyrėja.
Fakulteto mokslininkai Eglė Butkevičienė ir Vaidas Morkevičius savo skyriuje „Green European“ knygoje siekė paaiškinti aplinkosauginio aktyvizmo tarpkultūrinius skirtumus Europoje. Analizuodami veiksnius, skatinančius žmones burtis į aplinkosaugines organizacijas, jie priėjo išvados, kad gyventojai aktyvesni ekonomiškai turtingesnėse Europos valstybėse bei tose šalyse, kur gyventojai įprastai dažniau imasi ir kitų panašių veiklų, pavyzdžiui, dalyvauja aplinkosauginėse protesto akcijose ar pasirašo peticijas.
Nuo idėjos iki monografijos
KTU sociologė A. Telešienė pasakoja, kad idėja šiai monografijai kilo vienos iš konferencijų, kurioje dalyvavo, metu.
Nacionaliniuose ir tarptautiniuose aplinkosauginės elgsenos, nuostatų, rizikos suvokimo tyrimuose surinkti vertingi bei aukštos kokybės duomenys būdavo naudojami fragmentiškai: lietuviai juos skelbdavo savo straipsniuose, o užsienio universitetų mokslininkai – savuosiuose.
„Trūko bendro leidinio, kuriame būtų plačiau diskutuojama temomis, tokiomis kaip europiečių ekologinės sąmonės ir elgsenos išskirtinumas globaliame kontekste“, – pažymėjo Universiteto sociologė.
Docentė savo idėja pirmiausia pasidalino su kolega vokiečiu Matthiasu Grossu, žymiu mokslininku, kuris vadovauja Europos sociologų asociacijos tyrimų grupei „Aplinka ir visuomenė“. Geros idėjos netrunka sulaukti dėmesio ir palaikymo, tad prie ruošiamo darbo prisijungė ir kolegos iš SHMMF: Aistė Balžekienė, Eglė Butkevičienė, Vaidas Morkevičius bei kiti pasaulinio garso mokslininkai.
Įvadinį skyrių parašė aplinkosaugos sociologijos „tėvas“, profesorius Riley Dunlapas iš JAV. Skyrių apie Europos ir kitų pasaulio šalių gyventojų aplinkosauginių rizikų suvokimą parengė Australijoje dirbantis žymus politikos sociologas Markus Hadleris.
Visą knygos turinį rengė vienuolikos skirtingų pasaulio šalių mokslininkai. Ši tarptautinė komanda bendromis jėgomis per keletą metų KTU docentės A. Telešienės idėją pavertė monografija.
Leidinys skirtas tarptautinei auditorijai
Šiais metais pasirodžiusią knygą jau skaito ir cituoja mokslininkai iš skirtingų pasaulio šalių. Visgi, buvo numatyta, jog pagrindinės skaitytojų tikslinės grupės bus Tarptautinės socialinio tyrimo programos nariai (apie 50 pasaulio šalių mokslininkai, besidomintys tarptautinių palyginamųjų apklausų vykdymu) bei Europos sociologų asociacijos nariai.
„Žinoma, atliktos analizės rezultatai pristatomi ir Lietuvoje vykstančiose nacionalinėse konferencijose. Knygos autoriai pateikiamus rezultatus jau aptarė su KTU doktorantais, o atskirų duomenų pristatymas bus įtrauktas ir į magistrantų paskaitas“, – pažymėjo A. Telešienė.
Docentė atkreipia dėmesį, kad monografijoje visi skyriai rengti skirtingų autorių: „Nors knygoje viskas sukasi apie aplinkosauginę elgseną ir pasaulėžiūrą, kiekviename skyriuje skaitytojas gali atrasti vis naujų, įdomių minčių.“
Lietuvių autorių publikacijų rengimą finansavo KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto vykdomas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje“.
