Ar technologijų įsiskverbimas į kasdienybę atneša visiškai naujus pokyčius į mūsų kultūrą? O gal tai – tik nauja to paties reiškinio forma? Kaip skirtingų medijų sąveika atsispindi diskurso, vertimo, kituose lingvistikos srities tyrimuose? Kiek svarbios ribos ir jų brėžimas tarp skirtingų disciplinų ir ką tai keičia? Šiais ir kitais klausomais buvo diskutuojama rugsėjo mėn. 24–25 dienomis KTU SHMMF vykusioje Vertimo ir kalbos tyrimų mokslo grupės organizuotoje tarptautinėje tarpdisciplininėje mokslinė konferencija „Intermedialioji komunikacija: vertimas, medijos, diskursas“.
„Intermedialumo sąvoką vienas iš konferencijos pagrindinių pranešėjų – profesorius Yvesas Gambieras – net pasiūlė patentuoti. Jo teigimu, mes pasiūlėme visiškai naują terminą, kuris atveria naujus požiūrius į šiuolaikinį žmogaus būvį. Iš tiesų džiaugiamės aktyviu kolegų dalyvavimu tiek skaitant pranešimus, tiek dalyvaujant diskusijose. Siekėme sukurti unikalią platformą diskusijoms tarpdisciplininių tyrimų, vertimo, kalbos ir socialinių medijų, naujųjų medijų, diskurso, bendruomenių, poveikio visuomenei ir kitomis temomis. Manau, jog mums pavyko, ir diskusiją tęsime“, – teigia profesorė Saulė Juzelėnienė, Vertimo ir kalbos tyrimų mokslo grupės vadovė
Konferencijoje, kurios pavadinimas anglų kalba skamba „Intermediality in Communication: Translation, Media, Discourse (santrumpa IC Conference) buvo pristatyta 40 pranešimų kuriuos skaitė kolegos ne tik iš Lietuvos, bet ir Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Graikijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių. Laisvųjų klausytojų galimybe pasinaudojo daugiau kaip 60 Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto įvairių bakalauro ir magistro programų studentų. Konferencija buvo organzuojama virtualiai – vaizdo konferencijų programoje „Zoom“.
Pirmoji diena: intermedialumas mene
Pirmąją konferencijos dieną plenarinėje sesijoje pranešimą ,,Meno beribiškumas: link transmedialumo” (,,On the Boundarylessness of Art: Towards Transmediality”) skaitė Lodzės universiteto (Lenkija) prof. Ryszard W. Kluszczyński. Mokslininko įžvalgos kone tiesiogiai siejosi su pagrindine konferencijos idėja – ribų tarp mokslo disciplinų, sričių, žanrų, ribų tarp mokslo ir meno problema. Gausiais pavyzdžiais iliustruotame pranešime autorius pažymėjo, kad „beribiškumas“ yra ypač ryškus medijų meno ir kibernetinės kultūros, šiuolaikinio meno, avangardo srityse – tarpdisciplininiai kultūriniai virsmai bei meno, mokslo, technologijų ir politikos sąveika kelia klausimus, į kuriuos bandoma rasti atsakymų pasitelkus interdiscipliniškumo, transmedialumo ir kitas sąvokas be tyrimų metodologijas.
Įdomias diskusijas sukėlė skaitytas prof. Dario Martinelli (Kauno technologijos universitetas) pranešimas ,,Keturi tekstai, penkios medijos: Alfredo Hitchcocko ,,Lynas” intermedialumas” (,,Four Texts and Five Media: Intermedial Connections of Alfred Hitchcoc’s ,,Rope”), taip pat prof. dr. Dora Rena (Veronos universitetas, Italija) ,,Stereotipinių įvaizdžių vertimas filmuose: multimodalios prieigos analizuojant personažo transformacijas dubliuotuose filmuose” (,,Translating Stereotyped Images in Film: a multimodal Framework to Analyse Character’s (re)design in dubbed films”), prof. Dror Abend (Floridos universitetas, JAV) ,,Nepastebimas begarsių filmų vertimas” (,,The Invisibility of Silent Film Translation”), dr. Catherine Teissier (Marselio universitetas, Prancūzija) ,,Kaip versti sudėtingą turinį skaitmeniniu ar pieštiniu komiksu?” (,,How do you translate complex content into paper and digital comics? Presentation of a transmedial Project around the Leading Years”), kitų konferencijos dalyvių pranešimai, kuriuose atkreipiamas dėmesys į tekstų ir medijų sąveikos, vertimo, kaip medijų žanro suponuojamas problemas.
Antroji diena: ryšių tarp skirtingų prasmės kūrimo būdų tyrinėjimas
„Sužavėjo pasiūlytų temų aktualumas: konferencijoje pranešimus skaičiusių tyrėjų akiratyje – intermedialumo ir vertimo sąsajų bei technologijų svarbos apibrėžtys, technologijų veikiamos komunikacijos transformacijos ir pasekmes šiandienos kontekste, įtaka moksliniams tyrimams. Tai – iššūkiai, su kuriais susiduriame vykdydami mokslo tiriamąją veiklą, apie kuriuos turėjome progą kartu padiskutuoti“, – teigia profesorė Saulė Petronienė, vedusi antrosios konferencijos dienos plenarinę sesiją.
Plenarinės sesijos pranešėjas prof. Yves Gambier (Turun Yliopisto / Turku universiteas, Suomija) pranešime ,,Žengiame pirmyn ar grįžtame atgal? Bendravimo atnaujinimas globalizuotame pasaulyje” (,,Coming across, coming back? Renewing communication in a globalised world”). Pristatyme profesorius atkreipė dėmesį į skaitmeninių technologijų poveikį mūsų kasdieniam gyvenimui – technologijos yra tokios visaapimančios – mus taip žavi vis nauji techniniai prietaisai ir platformos, kad dažnai nesusimąstome apie jų vaidintą svarbų vaidmenį mūsų kultūrų evoliucijoje. Ar gali būti, kad intersemiotiniai ir intermedialūs „tekstai“, apie kuriuos kalbame kasdien, nėra visiškai nauji? Ar gali būti, kad ženklų ir „tekstų“ pokyčiai nėra novatoriški? Pranešime, pateikdamas istorinę perspektyvą, profesorius kvestionuoja kai kurių žanrų, medijų, disciplinų ribas.
Įdomių diskusijų šioje sesijoje sulaukė lekt. Vilmos Sukackės (KTU, SHMMF) pranešimas „Multimodali vyno etikečių analizė“ („A Multimodal Analysis of What Wine Labels Communicate to Potential Customer“), kuriame tyrėja aptarė intermedialų ryšį tarp skirtingų prasmės kūrimo būdų – vaizdo, teksto, skonio, pastarųjų sąveiką kaip svarbų persvazijos kūrimo instrumentarijų.
Antrosios konferencijos dienos dalyviai pranešimus skaitė keturiose plenarinėse sesijose ir atskirai organizuotoje stendinių pranešimų sesijoje. Konferencijos pabaigoje organizatoriai, sesijų vadovai aptarė įspūdžius, apibendrino rezultatus, pateikė pasiūlymus ir įžvalgas dėl konferencijos tęstinumo. Prof. Yves Gambier teigiamai įvertino konferencijos pavadinimo naujumą, atkreipė dėmesį į konferencijoje analizuojamų temų aktualumą, siūlė laikytis konferencijos tęstinumo.
Konferencijos organizatoriai – Vertimo ir kalbų tyrimų mokslo grupė – tikisi, kad pirmoji grupės organizuota tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija taps sėkmingo bedradarbiavimo tarp mokslo grupės narių ir kitų Fakulteto mokslininkų pavyzdžiu, skatins ieškoti bendrystės ir bendradarbiavimo plėtotojant intermedialius tyrimus, įgyvendinant šių tyrimų sklaidą.
