Šiandieninėje visuomenėje, ypatingai studentams, žinių ir patirties dalinimasis yra labai svarbus. „Kiekvienas studijuojantis žmogus turėtų suprasti tai, jog jis turi maždaug per 4 metus pasiimti iš gyvenimo visas galimybes ir patirtis tam, jog po universiteto jaustųsi saugus „išėjęs“ į darbo rinką“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto antrakursė Raminta Jutaitė, studijuojanti Socialinę pedagogiką.
Kauno technologijos universitetas (KTU) siūlo daug galimybių susipažinti su plataplataus spektro žinių turinčiais specialistais. Nesvarbu, ar studijuoji technologinius, ar socialinius mokslus. Į Universitetą kviečiami įvairių sričių dėstytojai, lektoriai, Seimo nariai, ekonomistai, muzikos atstovai. Todėl studentas turi visas galimybes dalyvauti renginiuose, bendrauti, klausti ir iš arti pajusti atvykusių svečių perteikiamas emocijas. Kita vertus, nors Universitetas ir teikia tiek daug galimybių, kiek žmonių jomis iš tiesų domisi? Tuomet iškyla kitas svarbus klausimas, o kiek iš tų besidominčiųjų gali veikti ir domėtis savo veiklos sritimi patys?
„Iš savo patirties matau, kad yra didelė dalis studentų, kurie nėra aktyvūs, nėra visuomeniški, mažai ar visiškai minimaliai įsitraukia į veiklas, taip pat yra apatiški ir nenoriai priima naujas galimybes, tokias, kaip, pavyzdžiui, bent vieną dieną pabūti savanoriu“, – teigia R. Jutaitė.
Gauna daugiau, nei atiduoda
Savanorystė – tai dalies savo laiko, energijos, žinių ir asmeninės patirties atidavimas dirbant visuomenei naudingą darbą, negaunant už tai jokio piniginio atlygio. Savanoriu gali tapti bet kokio amžiaus asmuo, norintis praplėsti savo akiratį, prisidėti prie geresnės ir socialiai atsakingesnės visuomenės kūrimo, įgyti naujų pažįstamų ir naudingos patirties, nesiekiantis už atliekamus darbus gauti jokios materialinės naudos sau.
„Atsimenu vieną vizitą į Kazio Griniaus progimnaziją. Tuomet buvau lyg savanorė, kuri nusprendė atsiliepti į kvietimą ir pasidalinti savo patirtimi studijuojant socialinę pedagogiką. Kitaip tariant, parodyti savo gyvenimo „varikliuką“, kuris mane vedą į priekį, suteikia neįkainojamos patirties, žinių, pažinčių bei leidžia man atsiskleisti kaip asmenybei. Ši mokykla mane nustebino savo jaukumu. Taip, kaip jie mokėjo mane priimti bei plačiai šypsotis, nemokėjo tikriausiai niekas. Buvo galima pamanyti, kad visi susirinko dėl manęs. Tai tikrai buvo daug daugiau nei mano specialybės pristatymas, daug daugiau nei žodžiai „Karjeros dienos“.
Ši diena buvo apie tai, kaip norėdama atiduoti dalelę savęs (gyvenimiško patyrimo Universitete) nepastebimai gavau daugiau nei atidaviau. Tą akimirką atsiminiau Paulo Coelho mintį, jog „visa tai, ko ligi šiol mokeisi, turės prasmę tik tuo atveju, jeigu tai panaudosi gyvenime“. Juk iš tiesų būtent šis momentas buvo puikus pavyzdys, kaip savo gyvenime pritaikau socialinės pedagogikos studijose gaunamas žinias“ – teigė studentė.
Galimybės čia ir dabar
Savanorystė atveria galimybes kiekvienam, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, religinių bei politinių įsitikinimų, amžiaus ir sveikatos panaudoti savo žinias ir patirtį, realizuoti savo pomėgius, susirasti naujų draugų, tapti reikalingu kitiems, gerai praleisti laisvalaikį, įsitraukti į darbą ir dalyvauti visuomenės gyvenime, keičiant jį pagal bendruomenės poreikius.
„Turėjau puikią progą įsilieti į mokyklos bendruomenę bei užmegzti naujus bendradarbiavimo ryšius. Tai buvo diena, kuri nušvietė naujai atėjusį pavasarį ir leido man atrasi įdomių, imlių ir entuziastingų žmonių. Gavau galimybę prisidėti prie atviros naujovėms bendruomenės, kuriai svarbu (taip pat kaip ir man) aktyviai įsitraukti į ugdomąją veiklą, šviesti save ir savo mokyklos mokinius bei visą bendruomenę, užmegzti ryšius ir juos palaikyti ne vienai dienai, bet ir tolimesnei ateičiai“, – sako R. Jutaitė.
