2022 m. gegužės 24 d. mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir danus vystymasis“ mokslininkai pristatė Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto „Rizikos suvokimo žemėlapiai Lietuvoje: erdvinė ir socio-psichologinė dimensijos“ rezultatus viešame seminare, skirtame savivaldybių darbuotojams, politikos formuotojams, mokslininkams. Projekto metu buvo analizuojamos technologinės, ekonominės, socialines, geopolitines ir aplinkosaugos grėsmės bei jų suvokimas.
2020 m. rudenį buvo atlikta Lietuvos gyventojų reprezentatyvi apklausa, o 2021 pavasarį – Lietuvos savivaldybių ekspertų, atsakingų už civilinę saugą, apklausa. Šie rezultatai lyginti su objektyvių rizikos rodiklių Lietuvoje duomenimis. Buvo atliekama ir erdvinė rizikų analizė, leidusi atskleisti, kuriose Lietuvos regionuose, savivaldybėse ir seniūnijose, kokios vyrauja grėsmės.
Gyventojų ir ekspertų apklausų rezultatai parodė, kad Lietuvos gyventojų ir savivaldybių ekspertų vertinimuose, dominuoja rūpestis dėl socialinių ir ekonominių grėsmių. Tarp didžiausių rizikų taip pat buvo nurodyta COVID-19 pandemija, o gyventojai dar paminėjo Astravo AE. Reikia atkreipti dėmesį, kad apklausų metu dar buvo neprasidėjusi nelegalios migracijos krizė, o Astravo AE buvo atidaryta 2020 m. lapkričio mėn., todėl apklausos vykdymo metu (2020 m. rugpjūtis – rugsėjis) vyko intensyvios diskusijos apie Astravo AE saugumą.
Tarp ekologinių grėsmių didžiausiomis Lietuvos savivaldybių ekspertai įvardino miškų gaisrus ir potvynius, o Lietuvos gyventojai – vandens ir oro taršą. Tarp geopolitinių grėsmių, gyventojai didžiausiomis nurodė Astravo AE ir galimą karinį konfliktą, o ekspertai – galimą karinį konfliktą ir karinio palikimo sprogmenis bei minas. Iš technologinių grėsmių, gyventojams daugiausia nerimo kelia kibernetinės grėsmės (tokios kaip neteistas pasinaudojimas gyventojų banko sąskaitomis ar kortelėmis ir kibernetinės atakos), ekspertai taip nurodė kibernetines atakas ir energijos tiekimo sutrikimus. Didžiausias atotrūkis tarp gyventojų ir ekspertų vertinimų yra: karo minomis palikimas, potvynių ir miškų gaisrų grėsmė, elektros tinklų gedimai.
Vienas iš svarbių projekto rezultatų – projekto metu buvo sudarytas erdvinis Lietuvos rizikų žemėlapis, remiantis penkių sričių rizikų rodikliais: ekonominiais, socialiniais, technologiniais, ekologiniais, ir geopolitiniais. Duomenys buvo surinkti 25-iems rodikliams iš šių sričių. Buvo išvesti rizikos indeksai šioms 5 sritims, bei bendras išvestinis rizikos indeksas seniūnijų lygmeniui.
Pagal rizikų pasiskirstymą, yra nemaži skirtumai tarp Lietuvos regionų. Seniūnijų su didžiausiomis rizikomis yra Ukmergės raj., ir Klaipėdos m. savivaldybėse.
Apklausoje tiek gyventojų, tiek savivaldybių atstovų buvo klausta apie pasiruošimą grėsmių valdymui. Gyventojai gana pesimistiškai vertina savo pasiruošimą įveikti grėsmes visose srityse, o menkiausiai – geopolitines grėsmes. Daugiau nei pusė gyventojų jautėsi nepasiruošę geopolitinėms grėsmėms, o virš 40 proc. – ir visų kitų sričių grėsmių įveikimui. Savivaldybių atstovai pasiruošimą grėsmių valdymui vertina geriau. Geriausiai buvo įvertinas pasiruošimas ekologinių grėsmių valdymui (80 proc. ekspertų nurodė, kad jų savivaldybės yra pasiruošę arba labai pasiruošę), prasčiausiai – pasiruošimas geopolitinėms grėsmėms (44 proc. nurodė gerą pasiruošimo lygį).
Gyventojų pasiruošimo vertinimas taip pat priklauso nuo gyvenamosios vietovės. Pavyzdžiui, žemėlapyje mėlynai pažymėtos vietovės, kur gyventojai linkę geriau vertinti savo pasiruošimą geopolitinėms rizikoms, o raudonai – kur gyventojai dažniau jaučiasi menkai pasiruošę. Tyrimo duomenys rodo, kad Vilniuje gyventojai jaučiasi geriausia pasiruošę, tuo tarpu Klaipėdoje ir Panevėžyje savo pasirengimą vertina prastai.
Efektyvus rizikų valdymas turi apimti tiek valstybės ir savivaldos lygmenį, tiek individų lygmenį. Yra svarbu stiprinti bendruomenių gebėjimą prisitaikyti prie pavojų, jiems priešintis arba keistis. Risk-Space tyrimo rezultatai parodė, kad gyventojų tarpe yra žinojimo spragos tiek apie kai kurių grėsmių lygį, tiek apie savivaldos vaidmenį grėsmių valdyme (apie 30 proc. gyventojų nurodė, kad jie nežino/ negali pasakyti koks yra jų gyvenamosios savivaldybės pasiruošimo grėsmėms lygis). Pagrindinės priemonės, kurios padėtų didinti savivaldybių atsparumą, yra gyventojų švietimas ir įtrauktis, civilinės saugos kompetencijų stiprinimas, inovacijos ir tinkama techninė bazė ir kt.
Projekto rezultatai leis savivaldybėms stiprinti rizikų valdymą, identifikuojant sritis, kur reikalinga tikslinga komunikacija, siekiant sumažinti atotrūkį tarp gyventojų rizikos suvokimo ir objektyvių grėsmių. Taip pat leis suprasti, kuriuose srityse savivaldybėms reikia ypač stiprinti pasirengimą ir atsparumą krizėms.
Projekto „Risk-Space“ Gyventojų apklausos duomenys yra laisvai prieinami Lietuvos HSM duomenų archyve (Nuoroda: https://lida.dataverse.lt/dataset.xhtml?persistentId=hdl:21.12137/Q0YILI)
Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba, projektas „Rizikos suvokimo žemėlapiai Lietuvoje: erdvinė ir socio-psichologinė dimensijos“ (Sutarties Nr. S-MIP-19-28)
Daugiau apie tyrimą: projekto vadovė prof. dr. Aistė Balžekienė, aiste.balzekiene@ktu.lt
