„Šiuo darbų ciklu pradėtas naujas mokslas, kurio Lietuvoje iki šiol dar nėra buvę“, – teigia Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) profesorius Rytis Ambrazevičius. Jam už darbų ciklą „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“ atiteko Lietuvos mokslų akademijos įsteigta 2017 m. mokslo premija humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.
R. Ambrazevičiaus sako, kad šis darbų ciklas yra itin novatoriškas ir turintis didelę vertę. Pasak profesoriaus, pirmiausia darbų ciklu plečiama mokslo žymė, koreguojamos ankstesnės mokslinės teorijos, tačiau tyrimų rezultatai gali būti plačiai pritaikomi ir praktikoje.
„Asmeniškai aš gautas žinias pritaikau paskaitose apie akustinių metodų panaudojimą, folkloro studijose, įvairiose tarptautinėse dainavimo stovyklose, vesdamas kursus ir seminarus. Tačiau apskritai šio mokslo pritaikymo galimybės labai didelės“, – teigia R. Ambrazevičius.
Profesorius pažymi, kad toks mokslas svarbus nagrinėjant muzikos instrumentų akustiką, gaminant ir tobulinant muzikos instrumentus, mikrofonus, garsiakalbius, taip pat kuriant programas, imituojančias gyvą atlikimą, įvairias mobiliesiems telefonams skirtas programėles, kalbos atpažinimo programas ir pan.
„Tai aktualu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jau dabar sulaukiu kvietimų iš Vidurio ir Rytų Europos šalių aukštųjų mokyklų pasidalinti turimomis žiniomis“, – tikina mokslo premijos laureatas.
Darbų cikle „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“ nagrinėtos lietuvių tradicinės muzikos akustinės savybės, dainų atlikimo ypatumai, vokalo stilistika, iš kalbotyros pusės – lietuvių kalbos priebalsės, kurios iki šiol Lietuvoje mažai ištyrinėtos. Šis ciklas išsiskiria ne tik savo unikalumu mokslo srityje, bet ir tarpdalykiškumu: jis apima fizikos, muzikos, kalbotyros ir net muzikos psichologijos mokslus.
Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą bei prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant, diegiant naujausias technologijas.