Nausėda – ne D. Grybauskaitė
Jo teigimu dabar vienintelė intriga – kas bus tas kitas t.y. antrasis numeris po G. Nausėdos antrajame rinkimų rate, nes dabartiniam Prezidentui pirmajame rinkimų rate laimėti nepavyks.
„Dabartinis Prezidentas – ne buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri laimėdavo jau pirmojo rato metu. Reiktų suprasti, kad antrasis kandidatas bet kuriuo atveju bus per daug kontraversiška asmenybė, tad nerealu, kad tie žmonės, kurių kandidatas nepateko toliau, balsuotų už jį, o ne už Nausėdą. Kitaip tariant, žmonės rinksis „patikrintą“ ir žinomą politiką, o ne rizikuos aklai ir patikės valstybės vairą naujokui. Arba išvis neis balsuoti į antrąjį rinkimų turą“, – neabejoja V. Morkevičius.
Paklausti, kas gi yra šių Prezidento rinkimų lyderiai, KTU politologai vieningai įvardino tris pavardes – G. Nausėdos, I. Šimonytės ir I. Vėgėlės.
„Jaunimas, miestų gyventojai, bijodami Vėgėlės kraštutinumų ties, sakykime, įvairovės klausimais, gali eiti ir balsuoti už dabartinę premjerę. Argumentai – tai yra pažįstamas, valdžioje buvęs žmogus. Tuo tarpu toks kandidatas kaip D. Žalimas nėra valdžios žmogus, jis yra sąlyginai nepažįstamas, labiau technokratas, o jo aptariamų temų ir klausimų spektras nėra toks platus. Net ir jo pristatyta programa neapėmė ekonominių, socialinių klausimų, kurie dabar labai rūpi visuomenei. Jis kalba daugiau apie teisinius dalykus – tai, ką tikrai išmano“, – sako V. Valentinavičius.
Jam antrina ir V. Morkevičius, primindamas neseniai KTU mokslininkų grupės atliktą tyrimą apie svarbiausias problemas Lietuvoje. Pasak KTU mokslininko, šiandien tai yra ekonomika, sveikatos apsauga, pensijos bei socialinė gerovė.
„Jei tu apie tai nekalbi – tavo šansai politikoje mažėja eksponentiškai“, – pabrėžia KTU mokslininkas.
Svarbiau pensijos, o ne lygios teisės
KTU politologai sutaria, kad norint tikėtis įvairių balsų spektro, būtina kalbėti ir regionuose, ne tik miestuose gyvenantiems aktualiomis temomis. O pagrindinė regionų tema – ekonominė. Pašnekovų teigimu, šiandien Lietuvoje per 700 tūkst. žmonių gyvena ties skurdo riba, 70 tūkst. žemiau skurdo ribos – tai dideli skaičiai ir nors tai nėra Prezidento jurisdikcija ir sritis spręsti šiuos dalykus, tačiau žmonių sąmonėje šių problemų sprendimas vis dar siejasi su šalies lyderiu, nes Lietuvoje Prezidentai visuomet didelį dėmesį skirdavo vidaus politikos klausimams
„Pasižiūrėkime – juk G. Nausėda dėl to ir buvo išrinktas, kad kalbėjo jau apie legendine tapusią „gerovės valstybę“, – pabrėžia V. Morkevičius.
Morkevičiaus teigimu, tradiciškai gerovė suprantama kaip ekonominė ir socialinė gerovė, t. y. pensijos, mokesčiai ir kainos, o ne lygios žmonių galimybės. Jo teigimu, Lietuvoje įprasta, kad jei nebus įgyvendinama ši „tradicinė lietuvio gerovė“, lietuvis neturės laiko galvoti ir balsuoti už „naująją gerovę“ – lygybę ar panašias koncepcijas.
„Kai turime 700 tūkst. žmonių, kurie gyvena ties skurdo riba, tai rinkėjai orientuosis į tą kandidatą, kuris kalba jų kalba, kuriam rūpi jų problemos“, – sako politologas.
Abu pašnekovai atmetė ir scenarijų, kur iššūkį Prezidentui meta ir dabartinė Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jų teigimu ji, kaip ir dabartinė premjerė, turi taip vadinamą „valdančiosios koalicijos šleifą“. Tokiems politikams Lietuvos rinkėjas dažniausiai „keršija“ už juos nebalsuodamas.
Pasak V. Morkevičiaus, įdomiausia Prezidento rinkimuose yra tai, kad čia nedalyvauja socialdemokratų (LSDP) atstovas. Jo teigimu, partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė būtų labai įdomi kandidatė ir būtų gerokai sunkiau prognozuoti, kaip tie rinkimai baigsis.
„LSDP dėl šito klausimo tyli ir greičiausiai to kandidato nebus, tad Prezidento rinkimuose irgi didesnės intrigos nebus“, – sako KTU politologas.
Šalies kryptis nesikeis
Kalbėdamas apie Seimo rinkimus, V. Morkevičius neabejoja, kad politinės jėgos Seime pasikeis, tačiau užsienio ir krašto apsaugos politika, požiūris į geopolitinius įvykius – tikrai ne. Kitaip tariant, net ir atėjus socialdemokratams, nereiktų baimintis, kad Lietuvos politikų retorika supanašės su Vengrijos valdančiųjų kalbomis.
„Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kas būna, kai Lietuvoje ateina socialdemokratų valdžia, kairiosios partijos. Dažniausiai šių partijų programą užduoda ne politikai, o biurokratai, kurie idėjas atsineša ir iš tarptautinių organizacijų. O šiandien Europos socialdemokratų pozicija yra vieninga – ES, NATO, paramos Ukrainai ir gynybos biudžeto didinimo klausimais. Net neabejoju, kad jei mūsų kaimynai estai stato bunkerius, tai prie socialdemokratų ir mes statysime bunkerius – kas beatsitiktų“, – neabejoja KTU politologas.
Valentinavičiaus teigimu, kiek daugiau nerimo būtų, jei naujojoje Seimo koalicijoje be LSDP būtų ne tik Sauliaus Skvernelio partija „Vardan Lietuvos“, bet ir Valstiečių-žaliųjų sąjunga. Būtent pastarieji galėtų keisti Lietuvos retoriką Rusijos atžvilgiu, nes yra susiję per verslus bei interesus.
Jam antrina ir V. Morkevičius, kuris sako, kad čia kalbama tik apie pavojų keičiant Lietuvos retoriką, o ne veiksmus šalies agresorės atžvilgiu. Jo teigimu neįsivaizduojama, kad koks nors sveiko proto politikas šiandien pradėtų kalbėti, kad mums reikia labiau bendrauti su šia šalimi. Pasak jo, dar vienas užsienio politikos išlaikymo krypties garantas – jau minėtas senas-naujas prezidentas.
URM krizė gali užsitęsti
Morkevičius nėra tikras, kad net ir pasikeitus Užsienio reikalų ministrui, kurio vietą, tikėtina, užėmus socialdemokratui, Prezidentūros ir ministerijos santykiai pasikeistų.
„Visi tiki, kad pasikeitus dabartiniam ministrui (red. Gabrieliui Landsbergiui), ir atėjus LSDP atstovui, G. Nausėda jam su džiugesiu spaus ranką. Juk Prezidentas buvo tas, kuris panoro „atšaldyti“ vieną geriausių šalies diplomatų, buvusį socialdemokratą Liną Linkevičių ir neskyrė jo ambasadoriumi“, – pabrėžia politologas.
Abu pašnekovai sutaria, kad ir kas užimtų šios ministerijos kėdę, Lietuvos užsienio politikos nei NATO, nei ES, nei Ukrainos atžvilgiu tikrai nepakeis.
Kalbėdami apie Seimo valdančiosios koalicijos dėlionę, politologai išskyrė Liberalų sąjūdį, kuris gali sukurti papildomą intrigą rudenį.
„Liberalų sąjūdis (LS) šiandien nėra jau toks liberalus – juk dėl to ir įvyko skyrybos tarp jų ir Lietuvos laisvės partijos. Pasižiūrėkime į LS gretas – Viktoras Pranckietis (red. – buvęs LŽVS atstovas) bei dar keletas, kurie balsuojant už liberalius klausimus labiau panašėja į konservatorius, o ne į liberalus. Tai tikrai ta partija, kuri tinka ir dabartinėje koalicijoje ir, tarkim, būsimojoje kartu su socialdemokratais ir S. Skvernelio vedama partija „Vardan Lietuvos“. Net ir retorika – jie (LS) retai kada aršiai pasisakydavo prieš S. Skvernelį, bendradarbiavo su tuomečiu Seimo pirmininku V. Pranckiečiu“, – modeliuoja V. Valentinavičius.
Jam antrina ir V. Morkevičius, kuris primena LS ištakas – Liberalų ir centro sąjungą (LiCS) – ir jų politines tradicijas – buvimą vyriausybėje tiek su TS-LKD, tiek su socialdemokratais.
„LS nelabai ir nutolęs nuo senųjų LiCS tradicijų – visiems tinkantis“, – sako V. Morkevičius.
Pasak V. Valentinavičiaus, net ir LS politinės tradicijos sulaužymas ir savo kandidato į Prezidentus nekėlimas – galimai yra apskaičiuotas strateginis žingsnis į priekį, galvojant apie būsimą koaliciją ir išlikimą valdančiojoje daugumoje bei pastangos viešai neeskaluoti nuosprendžio „MG Baltic“ byloje. Jo teigimu, pasirinkusi tokį ėjimą, LS partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, gali padėti partijai neprarasti balsų būsimuose Seimo rinkimuose.
Intriga dėl premjero
„Svarbus aspektas – turėsime daug rinkimų šiais metais. Iki Seimo rinkimų, turėsime dvejus rinkimus, per kuriuos žmonės jau galės keršyti valdantiesiems – Prezidento ir Europos Parlamento. Į trečiuosius – Seimo rinkimus – žmonės ateis jau atkeršiję konservatoriams per prieš tai buvusius dvejus rinkimus ir jei pastaroji partija per likusią kadencijos dalį daugiau nieko „blogo“ nepadarys, tai žmonių parama artėjant Seimo rinkimams gali padidėti ir galutinis rezultatas net nustebinti“, – pabrėžia V. Morkevičius.
Tiesa, abu politologai, peržiūrėję visus dabartinius politinių partijų reitingus bei apklausų duomenis vieningai sutaria – dabartinė koalicija išlikti kitame Seime neturi jokių galimybių.
Jų teigimu, dabar bene didžiausia intriga išlieka dėl Ministro Pirmininko. Atmesdami dabartinės Seimo pirmininkės kandidatūrą į premjeres net jei susiformuotų jų prognozuojama LSDP, LS ir S. Skvernelio vadovaujamos partijos koalicija, KTU politologai sutaria, kad galimybės S. Skverneliui tapti premjeru išlieka.
„Viena iš LSDP pažibų, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, skęsta čekių skandale, kuris neaišku kaip baigsis. Jei LSDP daugiau nieko nepasiūlys, atsiranda galimybė S. Skverneliui tapti vėl premjeru. Taigi, didžiausia Seimo rinkimų intriga – kas vadovaus Vyriausybei, o ne kokia bus koalicija“, – pabrėžė KTU politologas V. Valentinavičius
