Trūksta pilietiškumo ugdymo
KTU politologai pastebi, kad kritiškumą, kuris yra tam tikras ir pilietiškumo bruožas būtina ugdyti mokykloje, apie tai kalbama ir politikos mokslų studijose. Politikos moksluose kritinis mąstymas yra būtinas, nes leidžia studentams kritiškai vertinti viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus. Šiai disciplinai naudingas kritinis požiūris, kuris leidžia suvokti ir analizuoti politinius procesus – sprendimų priėmimą, jų pasekmes ir valdysenos subtilybes.
V. Valentinavičiaus teigimu, nėra būtina būti politologu, kad galima būtų įvertinti tam tikrus procesus, ar kritiškai pažvelgti į kandidatų retoriką, dėstomas mintis, pateikiamus argumentus: „Juk nuo mažens diegdami kritinio mąstymo įgūdžius, ruošiame mąstančius piliečius, kurie geba kritiškai analizuoti argumentus, įvertinti įvairias aplinkybes. Kita vertus, demokratinėse visuomenėse visuomet žiniasklaida piliečiams padeda atskleisti kandidatų tikrąjį veidą, kurio šie ne visada linkę rinkėjams parodyti“.
Patikimumas – esminis vadovo bruožas
Visgi KTU politologai sutaria, kad vertinant kandidatus į Prezidento postą rinkėjai turėtų atsižvelgti į tai, kaip kandidatai suvokia įvairius viešosios politikos (pavyzdžiui, sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo ir mokslo) klausimus, įvertinti kandidato patirtį, ar kandidatas tinkamas pareigoms, į kurias kandidatuoja. Patikimumas – esminis vadovo bruožas, todėl sąžiningumas, atskaitingumas bei etikos normų laikymasis taip pat turėtų būti vertinami.
„Svarbios savybės yra kandidato gebėjimas aiškiai išdėstyti savo idėjas, jas pagrįsti, žinoma, išklausyti, atsisakyti pagiežos ir kitų menkinimo, gebėjimas imtis lyderystės vienijant bendram tikslui. Žinoma, rinkėjai turėtų atsižvelgti į tai, ar kandidato ilgalaikiai šalies tikslai yra ne tik ambicingi, bet ir įgyvendinami, ar jie susiję su ateities iššūkiais ir galimybėmis“, – pastebi KTU politologas V. Valentinavičius.
Pasak KTU politologų, nenoras dalyvauti debatuose ir viešuose forumuose taip pat atskleidžia kandidatų nenorą tiesiogiai bendrauti su rinkėjais, vengimą diskutuoti vienais ar kitais klausimais dėl kurių išryškėtų jų kompetencijos stoka ar ydingos nuostatos.