Kaip mes suvokiame riziką? Ar mokame apie ją komunikuoti? Ar galime prognozuoti įvairias kylančias rizikas mus supančiame pasaulyje ir kokie naujausi įrankiai tam naudojami? Kokias pamokas jau išmokome iš COVID-19 pandemijos? Šiais ir kitais klausimais buvo diskutuojama lapkričio mėn. 5-6 dienomis Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Rizikos analizė: nuo suvokimo iki prognozės“.
„Konferencijoje didelis dėmesys buvo skiriamas pandemijai, jos analizei, komunikacijai ir valdymui. Iš tiesų džiaugiamės aktyviu kolegų dalyvavimu tiek skaitant pranešimus, tiek dalyvaujant diskusijose. Siekėme skatinti akademikų ir praktikų, dirbančių rizikos analizės srityje, tarpdisciplininį ir tarpsritinį dialogą, pristatyti naujausius tyrimus bei naujausius praktikos atvejus rizikos analizės srityje. Manau, jog mums pavyko, ir diskusiją tęsime“, – teigia konferencijos mokslinio ir organizacinio komiteto vadovė, KTU docentė Aistė Balžekienė
Ši konferencija yra jau 6-oji profesinės organizacijos Society for Risk Analysis Nordic chapter metinė konferencija. Society for Risk Analysis (SRA.org) yra pasaulinė profesinė organizacija, vienijanti mokslininkus ir praktikus, dirbančius rizikos analizės, komunikacijos, rizikos valdymo srityse. Ši organizacija ypač skatina ir remia tarpdisciplininius tyrimus, vienijančius tiksliųjų, gamtos mokslų, socialinių mokslų atstovus. SRA turi Europos skyrių, kurio Šiaurės šalių skyriui (Nordic Chapter) nuo 2019 m. vadovauja Aistė Balžekienė. Toks įsitraukimas sudarė galimybę šiemet konferenciją rengti KTU.
Konferencijoje „Risk Analysis: from Perception to Prediction“ (Sranconference.ktu.edu) buvo pristatyti 3 plenariniai pranešimai, skaityta daugiau nei 20 pranešimų, organizuojami praktiniai seminarai, vyko paralelinės sesijos.
Pranešimus skaitė tiek atstovai iš praktikų bendruomenės, tiek pripažinti mokslininkai bei kolegos ne tik iš Lietuvos, bet ir Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių. Praktinius seminarus, skirtus praktinių mokslininkų ir kitų suinteresuotų dalyvių gebėjimų stiprinimui, vedė savo sričių mokslininkai-ekspertai. Konferencija buvo organizuojama virtualiai – vaizdo konferencijų programoje „Zoom“.
Dvi konferencijos dienos: didžiausias dėmesys pandemijai ir rizikos komunikacijai
Plenariniame pranešime „Rizikos ir netikrumo valdymas post – Covid-19 aplinkoje“ (en. „Governing risk and uncertainty in the post Covid-19 environment“) profesorius iš Stavangerio universiteto Frederic Boulder, kuris yra ir SRA-Europe prezidentas, kalbėjo apie grėsmes, kurios kyla jeigu politiniai sprendimai nesiremia mokslinėmis žiniomis. Jis ragino mokslininkus, tyrinėjančius COVID-19, aktyviau dalyvauti politinių sprendimų, dėl COVID-19 priėmimo procesuose, teikiant savo ekspertinį žinojimą ir informuojant visuomenę.
Kitas plenarinis pranešimas „Rizikos komunikacija krizės akivaizdoje“ (en. „Risk communication in times of crisis“), kurį skaitė prof. Anna Olofsson iš Mid-Sweden universiteto taip pat nagrinėjo pandemijos temą. Šiame pranešime buvo nagrinėjamas Švedijos atsakas į COVID-19 ir komunikacijos ypatumai.
Hnit-Baltic atstovai Saulius Urbanas ir Mantas Butrimavičius pristatė geografinių informacinių sistemų panaudojimo rizikos analizei, valdymui ir prognozavimui galimybes plenariniame pranešime „Inovatyvūs Geoerdviniai įrankiai rizikos valdymui“ (en. „Inovative Geospatial Tools for Intelligent Risk Management“). Susidomėjimo sulaukė pristatyti analizės pavyzdžiai iš COVID-19 atvaizdavimo, nusikalstamumo analizės, Astravo atominės avarijos simuliacijos ir kt.
Konferencijos paralelinėse sesijos skaityta virš 20 pranešimų, dvi sesijos buvo skirtos COVID-19 analizės metodams, bei pandemijos rizikos komunikacijos, žiniasklaidos diskurso, visuomenės nuomonės tyrimams pristatyti. Konferencija suteikė galimybė diskutuoti skirtingų disciplinų mokslininkams. Konferencijoje aktyviai dalyvavo skirtingų KTU fakultetų mokslininkai – Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų, Matematikos ir gamtos mokslų, Ekonomikos ir verslo.
KTU SHMMF tyrimai rizikos analizės ir valdymo temomis
Konferencijos metu KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ tyrėjai pristatė rizikos analizės srityje vykdomus tyrimus. Fakulteto mokslininkai jau keletą metų stiprina kompetencijas ir mokslininkus tyrimus rizikos suvokimo, rizikos komunikacijos, rizikos valdysenos srityse.
Lietuvos mokslo tarybos finansuojamame projekte „Rizikos suvokimo žemėlapiai Lietuvoje: erdvinė ir socio-psichologinė dimensijos“ (RiskSpace, projekto nr. Nr. S-MIP-19-28) siekiama sudaryti erdvinius ir socio-psichologinius Lietuvos rizikų suvokimo žemėlapius remiantis subjektyviais ir objektyviais kompleksinių rizikų ir pažeidžiamumo vertinimais. Konferencijos metu buvo pristatyti COVID-19 plitimo Lietuvoje socialinių daugiklių analizė, remiantis erdviniais duomenimis. Taip pat pristatyti naujausios gyventojų apklausos duomenys, kurie rodo, kad Lietuvos gyventojai didžiausiomis grėsmėmis šiuo metu įvardina ekonominės grėsmes (augančias maisto, paslaugų, energijos kainas, ekonominę krizę), Astravo atominę elektrinę bei COVID-19 pandemiją.
Konferencijos programoje Florian Rabitz pravedė tematinių tinklų ir tematinių modelių seminarą/dirbtuves projekto „Tematinių modelių ir tinklo analizės metodų naudojimas tiriant pandemijos grėsmių vaizdavimą žiniasklaidoje (TOPNET)“ kontekste. Projektas finansuojamas KTU Mokslo ir inovacijų fondo, projekto nr.: PP59 / 2016.
Prieš konferenciją taip pat buvo surengta diskusija „Technologinių pokyčių valdymas: nauji iššūkiai ar senas vynas naujuose buteliuose?“ (en. „Governing Technological Change: New Challenges or Old Wine in New Bottles?”), kuris organizuotas pagal LMT finansuojamą projektą „Institucinis prisitaikymas prie technologinių pokyčių (ADAPT)“, projekto nr.: P-MIP-19-513 (vadovas – Florian Rabitz). Pranešėjų gretose: Eglė Butkevičienė (KTU) ir Florian Rabitz (KTU) iš mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“, taip pat Jesse Reynolds (University of California / Kalifornijos universitetas) ir Elsa Tsioumani (International Institute for Sustainable Development / Tarptautinis tvaraus vystymosi institutas). Projekto ADAPT pagrindinis tikslas – ištirti kaip, kodėl, bei kokiomis aplinkybėmis tarptautinės institucijos prisitaiko prie technologinių pokyčių. Surengtoje apskritojo stalo diskusijoje buvo plačiai svarstomi įvairūs technologinių inovacijų valdymo klausimai. Diskusija pratęsta konferencijos sekcijose, kur detaliau nagrinėtas sintetinės biologijos atvejis. Susidomėjimo sulaukė pristatyti empirinio tyrimo rezultatai, keliantys kontraversiškus klausimus dėl šios srities tarptautinių organizacijų ekspertų savarankiškumo, jų sprendimų nepriklausomumo nuo juos deleguojančių valstybių interesų.
Konferencijos mokslinio ir organizacinio komiteto vadovė, KTU docentė Aistė Balžekienė tikisi, kad ši KTU tarptautinė mokslinė konferencija taps sėkmingo mokslininkų bendradarbiavimo pavyzdžiu, stiprins rizikos analitikų potencialą Baltijos šalyse, perimant stipriąsias Skandinavijos šalių kolegų patirtis bei skatins patyrusių ir jaunųjų mokslininkų bei praktikų tinklaveiką.
Konferencijos nuotraukų galerija: https://sranconference.ktu.edu/
Su konferencijos pranešimų santraukos galima susipažinti čia: https://sranconference.ktu.edu/abstracts/
