Karas Ukrainoje ir neslūgstanti geopolitinė įtampa verčia mus nuolat gręžiotis į Rytus ir skaičiuoti savuosius karinius pajėgumus, tačiau tikrasis valstybės saugumas susideda iš kur kas daugiau elementų nei vien šarvuočiai ar priešlėktuvinė gynyba.
Naujausias Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų dr. Vytauto Valentinavičiaus, prof. dr. Eglės Butkevičienės ir prof. dr. Vaido Morkevičiaus atliktas tyrimas atskleidžia intriguojantį ir kontrastingą Lietuvos paveikslą Europos Sąjungos (ES) kontekste.
Nors geopolitiniame fronte esame vieni tvirčiausių ir budriausių visoje ES, mūsų valstybės pamatus tyliai ardo socialinė atskirtis ir aplinkosaugos problemos. Mokslininkai perspėja, kad ilgalaikis valstybės atsparumas priklauso ne tik nuo gebėjimo atremti išorės priešą, bet ir nuo to, kaip tvirtai jaučiasi patys piliečiai savo kasdieniame gyvenime.
Kas iš tiesų yra demokratinis atsparumas?
Dažnas iš mūsų atsparumą įsivaizduoja tiesiog kaip tvirtą sieną, į kurią atsimuša krizės banga, tačiau moksliniame diskurse demokratinis atsparumas suprantamas gerokai plačiau ir dinamiškiau. Tai yra demokratinių sistemų, institucijų ir pačių piliečių gebėjimas ne tik atlaikyti smūgius, bet ir lanksčiai reaguoti į kylančius iššūkius, absorbuoti sukrėtimus ir po jų sėkmingai atsitiesti.
Tyrėjai pabrėžia, kad demokratija nėra atspari savaime – jos gyvybingumas yra tiesiogiai priklausomas nuo ekonominių, socialinių ir politinių sistemų būklės.
Geopolitikos čempionai
Tyrimo duomenys rodo, kad geopolitinio atsparumo srityje Lietuva užtikrintai lenkia ES vidurkį. Šį fenomeną mokslininkai aiškina mūsų istoriniu ir strateginiu sąmoningumu.
Dėl nuolatinės kaimynystės su agresyviai nusiteikusiomis Rusija ir Baltarusija, Lietuva niekada neturėjo prabangos „užsidėti rožinius akinius“. Šis blaivus grėsmių vertinimas lėmė ryžtingus žingsnius, kurie šiandien mums atsiperka su kaupu.
Pavyzdžiui, sprendimas statyti Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą dar 2010 metais, siekiant energetinės nepriklausomybės nuo „Gazprom“, tapo pavyzdiniu atsparumo stiprinimo manevru.
Prie šio atsparumo prisideda ir nuosekliai stiprinama gynyba. Po 2014 metų Krymo aneksijos Lietuva viena pirmųjų sureagavo į pasikeitusią realybę grąžindama privalomąją karo tarnybą ir didindama finansavimą gynybai, kas leido šaliai tapti vienu iš patikimiausių NATO sąjungininkų.
Ataskaitos rodo, kad smulkusis ir vidutinis verslas vis dar sunkiai naudoja pažangias technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas ar debesijos sprendimai, o ir bazinių skaitmeninių įgūdžių trūkumas dalyje visuomenės išlieka opia problema, neleidžiančia visiškai išnaudoti technologinio potencialo.
Achilo kulnas: socialinė atskirtis ir skurdas
Tyrimas negailestingai apnuogina silpniausią Lietuvos vietą – socialinį ir ekonominį atsparumą, kuris yra žemiau ES vidurkio.
Mokslininkai pabrėžia ir didėjančią regioninę atskirtį – gyvenimo kokybė, produktyvumas bei socialinės galimybės didmiesčiuose ir provincijoje skiriasi lyg diena ir naktis.
Tokia situacija tiesiogiai kerta per demokratinį atsparumą: kai didelė visuomenės dalis jaučiasi palikta nuošalyje, mažėja pasitikėjimas valstybe ir noras ją ginti krizės akivaizdoje.
Žalioji iliuzija: vėluojame į tvarumo traukinį
Tyrėjai pastebi, kad nors Lietuva dažnai prisistato kaip žalios gamtos kraštas, atsparumo rodikliai rodo ką kita – žaliojoje dimensijoje taip pat esame žemiau ES vidurkio. Tai dar viena sritis, kurioje mūsų ambicijos prasilenkia su realybe.
KTU tyrėjai pastebi, kad apibendrinus tyrimo rezultatus, peršasi išvada, kad Lietuva – tarsi tvirtovė su stipriais gynybiniais įtvirtinimais išorėje, tačiau trapiais pamatais viduje. Valstybė, jų teigimu, sėkmingai investuoja į saugumą, karinę gynybą ir geopolitinį stabilumą, tačiau kartu dažnai nepastebi vidinių silpnybių, kurios ilgainiui gali pasirodyti esą ne mažiau pavojingos nei išorinės grėsmės.
Norint užtikrinti tikrąjį demokratinį atsparumą, tyrėjų įsitikinimu, politikos formuotojams teks nukreipti dėmesį nuo vien tik geopolitinių klausimų prie socialinio teisingumo ir aplinkosaugos problemų sprendimo. Tik subalansuotas požiūris, apimantis tiek išorinį, tiek vidinį valstybės stiprinimą, gali sukurti tvarią ir atsparią demokratiją.
Straipsnis parengtas remiantis moksline publikacija: Valentinavičius, V., Morkevičius, V., ir Butkevičienė, E. (2025). Democratic resilience in Lithuania and the EU: examining the role of civil society and citizen participation. Viešoji politika ir administravimas/Public Policy and Administration, 24(3), 447–466.
KTU SHMMF mokslininkai tyrimą atliko įgyvendindami mokslo projektą „Visuomenės ir bendruomenių atsparumo stiprinimas per piliečių mokslą ir pilietiškumą“ (RECONECT) (Projekto nr. S-VIS-23-14), finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos pagal konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“.
