KTU mokslininkų tyrimas: lietuviams gynyba – svarbiausia, bet susidomėjimas Rusijos agresija Ukrainoje blėsta

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvos piliečiai galimai ima jausti „karo žinių nuovargį“.

Kauno technologijos universiteto, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) politologų prof. dr. Vaido Morkevčiaus ir asist. dr. Vytauto Valentinavičiaus tyrimas, kuriuo vertinami visuomenės nuomonės pokyčiai 2022–2024 metais įvardijant aktualiausias visuomenėje problemas, atskleidė, kad 2023 metais sumažėjęs visuomenės dėmesys Rusijos agresijai prieš Ukrainą 2024 metais neženkliai pakito, visgi išliko žemas.

Svarbiau – makroekonomika

Respondentams vardijant aktualiausias visuomenėje problemas su Rusijos agresija prieš Ukrainą susiję klausimai minėti gerokai mažiau – dėmesys sumažėjo nuo 32,7 proc. 2022 m. iki 4,3 proc. 2023 m., ir kiek padidėjo iki 10,2 proc. 2024 m.

Apklausa atskleidė, kad 2024 metais Lietuvos visuomenė labiausiai dėmesį kreipia į dvi problemas krašto apsaugą ir makroekonomiką (pragyvenimo lygį, infliaciją, kainas, mokesčius ir pan.), kai 2023 ir 2022 metais pirmenybę teikė su makroekonomika susijusiems klausimams.

KTU SHMMF asist. dr. V. Valentinavičiaus teigimu, nepaisant svarbių tarptautinių įvykių, vykstančių artimo regiono šalyse Lietuvos visuomenė su makroekonomika susijusius klausimus (tokius, kaip pragyvenimo lygis, mokesčiai ar kainos) laiko kone svarbiausia nacionaline problema.

Vertindami tyrimo rezultatus mokslininkai pastebi, kad tarp svarbiausių 2024 metų problemų respondentai dažniausiai minėjo klausimus, susijusius su krašto apsauga (45 proc.), makroekonomika (44 proc.), sveikatos apsauga (37 proc.) ir socialine gerove (26 proc.).

„Ekonominiai, socialinės gerovės ir sveikatos apsaugos klausimai išlieka aktualūs net ir karinio konflikto regione, nes visuomenė nemano, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą turėtų paveikti jų asmeninę gerovę. Kitaip tariant, valstybė turėtų lygiagrečiai spręsti krašto apsaugos, ekonomikos, sveikatos apsaugos ir socialinės gerovės klausimus“, – pastebi dr. V. Valentinavičius.

Nugali „Realpolitik“

Politologo teigimu, šie duomenys atskleidžia tam tikras visuomenės nuostatas – prielankumą realistinei politikai, t. y. politikai, grindžiamai praktiniais, o ne moraliniais sumetimais: „Galbūt rezultatai paaiškina, kodėl visuomenė pagal įvairias rinkimines apklausas yra linkusi remti partijas, kurios akcentuoja socialinę gerovę ir įvairius ekonominius klausimus – pastaruosius iškeldamos aukščiau už vertybinius.“

Tyrime taip pat buvo klausta, kiek pastangų I. Šimonytės Vyriausybė deda spręsdama respondentų įvardijamas problemas. Kalbant apie keturias pagrindines 2024 metais įvardytas problemas – krašto apsaugą, makroekonomiką, sveikatos apsaugą ir socialinę gerovę – respondentų nuomonės dėl Vyriausybės veiklos išsiskyrė.

Geriausiai buvo vertinamas darbas krašto apsaugos srityje: 33,6 proc. respondentų teigė, kad Vyriausybė deda daug arba labai daug pastangų spręsdama šią problemą, 54,4 proc. respondentų teigė, kad Vyriausybė deda šiek tiek pastangų, o tik 12 proc. respondentų teigė, kad Vyriausybė visai nededa pastangų šioje srityje.

Respondentai teigė, kad Vyriausybė „labai vidutiniškai“ sprendė socialinės gerovės (3,1 proc. – „iš esmės sprendė“, 50,3 proc. – „šiek tiek sprendė“, 46,6 proc. – „nesprendė“) ir sveikatos apsaugos (2,3 proc. – „iš esmės sprendė“, 45,7 proc. – „šiek tiek sprendė“, 51,9 proc. – „nesprendė“) problemas. Respondentų teigimu, Vyriausybė „blogiausiai“ sprendė makroekonomikos klausimus (2,4 proc. – „iš esmės sprendė“, 36,7 proc. – „šiek tiek sprendė“, 60,9 proc. – „nesprendė“).

Pastebi tik dalį Vyriausybės pastangų

KTU SHMMF prof. dr. V. Morkevičius atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojai dabartinės Vyriausybės dideles pastangas pastebi tik sprendžiant krašto apsaugos ir imigracijos problemas. Visais kitais klausimais vyrauja vidutiniai vertinimai (dedamos minimalios pastangos) arba neigiami vertinimai (nededama jokių pastangų sprendžiant problemas).

Tyrimais, kurių duomenys paskelbti Lietuvos HSM duomenų archyve (LiDA), siekta atskleisti, kaip Rusijos agresija prieš Ukrainą pertvarkė Lietuvos viešosios darbotvarkės klausimų prioritetus, t. y., siekta ištirti bendruosius Lietuvos visuomenės nacionalinių problemų prioritetus ir atskleisti Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžioje ir praėjus keleriems metams po šios agresijos įvykusius Lietuvos viešosios darbotvarkės aktualijų pokyčius.

Analizė atlikta remiantis trijų nacionalinių reprezentatyvių apklausų, atliktų 2022 m. kovo mėn., 2023 m. gegužės mėn. Ir 2024 m. gegužės-liepos mėn. duomenimis. Apklausose buvo pateiktas atviras klausimas – respondentai buvo prašomi įvardyti iki trijų nacionalinio lygmens problemų, kurioms Vyriausybė tyrimo metais turėtų skirti daugiausia dėmesio.